Sapiegos ir T. Sapiegos husarų ir petihorų vėliavos atlaikyti pagrindinį Švedijos kariuomenės smūgį ir sužlugdyti Karolio Ix planą apeiti Lietuvos kariuomenę.
Užnugaryje buvę Sapiegas rėmę bajorų pašauktiniai pasitraukė iš mūšio lauko. Etmonas, pamatęs, kad jo kariuomenė supama, ir kad respublikonai jau užėmė gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių. Kartu su juo pasitraukė iždininkas B. P. Sapiega ir maršalas A. P. Sapiega bei totorių vėliavos.
Tuomet didžiojo etmono dėmesys buvo nukreiptas į lietuvių dešinįjį sparną. Ar sugebės rotmistro J. P. Sapiegos husarų ir petihorų vėliavos atlaikyti pagrindinį Švedijos kariuomenės smūgį ir sužlugdyti Karolio Ix planą apeiti Lietuvos kariuomenę. Rotmistry J. P. Sapiegos, M. Vielamovskio, M. Giedraičio vėliavos sugebėjo sumušti generolo H. Branto kavaleriją, kuri pradėjo trauktis.