Kol vokiečių kariau na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę. [Taip pat pagonys lietuviai Viešpaties me tais 1323-iais per Užgavėnes įsiver žė į Danijos karalystės Revelio že mę Livonijos srityse ir net Dorpato vyskupiją, kurias piešdami ir degin dami iki pamatų sugriovę sunaiki no ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų.
destruxerunt oc\ncidentes et capientes quatuor millia ho\nminum sexus promiscui et quingentas\nduas parochiales ecclesias cum sacra\nmentis ecclesie comburentes etc. [Taip \npat pagonys lietuviai Viešpaties me\ntais 1323-iais per Užgavėnes įsiver\nžė į Danijos karalystės Revelio že\nmę Livonijos srityse ir net Dorpato \nvyskupiją, kurias piešdami ir degin\ndami iki pamatų sugriovę sunaiki\nno ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų \nir 42 parapijų bažnyčias su bažnyti\nniais sakramentais sudegino ir kt.], \ne\nD u s b.
Tas valdovas po pergalingų žygių, tikriausiai todėl, kad kryžiuočiai tolydžio artinosi, nuo Rytų atsigręžė į Vakarus ir į juos nukreipė savo kruviną kardą. Kol vokiečių kariau na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys kupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti nas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu vo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .