Protasevičius nupirko jėzuitams mūrinį namą netoli Šv. Jono bažnyčios ir pritaikė jį jiems gyventi. Goštautų vardu vadintas mūrinis namas stovėjo priešais Šv. Jono bažnyčią. 1571 m. kovo 10 d. Žygimantas Augustas Šv. Jono bažnyčią su turtu ir arkipresbiterio namais prijungė prie Jėzaus Draugijos kolegijos.
Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje išlikę gotiniai bruožai apima aštrialankius langus, kontraforsus ir halės tipo trijų navų erdvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Gal kiek ryš kesni gotiniai bruožai yra išlikę tiktai šv. Jono bažnyčioje: iš oro ( 52 ) — aštrialankiai langai ir galingos sienų atramos (kontraforsai), viduje (12)—aiškiai išreikštas halės tipas: erdvė padalytą į tris vienodo aukščio navas aukštais, lieknais aštuoniasieniais pilioriais; pastarieji, nors buvo vėliau naujai apdirbinėjami, iš karto išduoda gotinį savo charakterį. Gi tobuliausiai halės tipas yra įsikūnijęs XVI amžiuje, būtent Bernardinų bažnyčioje, kurią tuojau pat išnagrinėsime.
Jų pastangos disputuoti su disidentais išties \npelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevi\nčius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono \nbažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus \npriešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas toles\nnėms statyboms.
Mes cituojame tik tuos, kuriuos \nmatėme patys.\n70\nDetali Kardinalijos istorija yra tokia: \nkunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū\ndamas Vilniaus vyskupijos koadju\ntorius, su broliu gavo palikimo mū\nrinį namą, Goštautų vardo, stovintį \npriešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū\nrinį.
Jono brolijai priklausantiems, \nkurie buvo įpareigoti rūpintis bažnyčios reikmėmis, pasta\ntais ir papuošimu, ad tenorem [pagal] sutartį, 1521 metų ba\nlandžio 9 dieną sudarytą Vilniaus miesto su tos bažnyčios \narkipresbiterių Leonardu Rodijanu, o šviesiausiojo karaliaus \nŽygimanto Augusto patvirtintą. Tasai karalius 1571 metų \nkovo 10 dieną Šv. Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Pro- \ntasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos funda\ntoriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri-\n172\n\n## Puslapis 189\n\nIl KNYGA\njungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos.
1386 m. Šv. Jono bažnyčią, pradėtą statyti Vladislovo Jogailos lėšomis ir užbaigtą Vytauto, pašventino Kijevo vyskupas Mykolas ir Plocko vyskupas Stanislovas.
Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- \nlenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza \nmetraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika\n155\n\n## Puslapis 172\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos \nlėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil\nmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - \nStanislovas82.
JONO BAŽNYČIĄ IR APIE TO PATIES VARDO \nKOLEGIJĄ, TAIP PAT APIE VISUS PADALINIUS IR PASTATUS, \nTĄ KOLEGIJĄ SUDARANČIUS; ISTORINIAI-TOPOGRAFINIAI \nDUOMENYS PAIMTI IŠ BUVUSIO VILNIAUS EDUKACINĖS \nKOMISIJOS ARCHYVO BYLŲ\nA) Apie Šv. Jono bažnyčios Vilniuje įkūrimą ir \njos prijungimą prie Akademijos kolegijos\nVladislovo Jogailos valdymo laikais lietuvių tautos at\nvertimui į šventąjį tikėjimą atminti Vilniuje 1386 m. įkurta \nŠv. Jono bažnyčia, o kunigaikščio Aleksandro Vytauto lai\nkais Lietuvos Kunigaikštystės visuotinomis lėšomis 1426 m. \npabaigta, pašventinta dviejų vyskupų - Plocko ir Kujavų, \n1427 metų sausio 10-ą, kaip šitai žinoma iš tų pačių vysku\npų duoto induito.