Šv. Jono bažnyčia Vilniuje

PDF 301

Jų pastangos disputuoti su disidentais išties \npelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevi­\nčius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono \nbažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus \npriešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas toles­\nnėms statyboms.

PDF 314

Mes cituojame tik tuos, kuriuos \nmatėme patys.\n70\nDetali Kardinalijos istorija yra tokia: \nkunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū­\ndamas Vilniaus vyskupijos koadju­\ntorius, su broliu gavo palikimo mū­\nrinį namą, Goštautų vardo, stovintį \npriešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū­\nrinį.

PDF 188-189

Jono brolijai priklausantiems, \nkurie buvo įpareigoti rūpintis bažnyčios reikmėmis, pasta­\ntais ir papuošimu, ad tenorem [pagal] sutartį, 1521 metų ba­\nlandžio 9 dieną sudarytą Vilniaus miesto su tos bažnyčios \narkipresbiterių Leonardu Rodijanu, o šviesiausiojo karaliaus \nŽygimanto Augusto patvirtintą. Tasai karalius 1571 metų \nkovo 10 dieną Šv. Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Pro- \ntasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos funda­\ntoriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri-\n172\n\n## Puslapis 189\n\nIl KNYGA\njungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos.

PDF 171-172

Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- \nlenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza \nmetraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika\n155\n\n## Puslapis 172\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos \nlėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil­\nmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - \nStanislovas82.

PDF 188

JONO BAŽNYČIĄ IR APIE TO PATIES VARDO \nKOLEGIJĄ, TAIP PAT APIE VISUS PADALINIUS IR PASTATUS, \nTĄ KOLEGIJĄ SUDARANČIUS; ISTORINIAI-TOPOGRAFINIAI \nDUOMENYS PAIMTI IŠ BUVUSIO VILNIAUS EDUKACINĖS \nKOMISIJOS ARCHYVO BYLŲ\nA) Apie Šv. Jono bažnyčios Vilniuje įkūrimą ir \njos prijungimą prie Akademijos kolegijos\nVladislovo Jogailos valdymo laikais lietuvių tautos at­\nvertimui į šventąjį tikėjimą atminti Vilniuje 1386 m. įkurta \nŠv. Jono bažnyčia, o kunigaikščio Aleksandro Vytauto lai­\nkais Lietuvos Kunigaikštystės visuotinomis lėšomis 1426 m. \npabaigta, pašventinta dviejų vyskupų - Plocko ir Kujavų, \n1427 metų sausio 10-ą, kaip šitai žinoma iš tų pačių vysku­\npų duoto induito.

PDF 189

Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną \nVilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažny­\nčios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 die­\nną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios \nužtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.

PDF 310

Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė sa­\nvo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekan­\ntraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, \nbet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo \njo atvesti į užsibrėžtą tikslą. Jėzuitų pakurstytas vyskupas \nProtasevičius, nepaprastai užsidegęs išnaikinti eretikus, įsa­\nkė surinktas disidentų knygas, viešai deginti priešais Šv. \nJono bažnyčią, tokiu būdu iki aukščiausio laipsnio sujuši- \nno protus65.

PDF 19

Gal kiek ryš­ kesni gotiniai bruožai yra išlikę tiktai šv. Jono bažnyčioje: iš oro ( 52 ) — aštrialankiai langai ir galingos sienų atramos (kontraforsai), viduje (12)—aiškiai išreikštas halės tipas: erdvė padalytą į tris vienodo aukščio navas aukštais, lieknais aštuoniasieniais pilioriais; pastarieji, nors buvo vėliau naujai apdirbinėjami, iš karto išduoda gotinį savo charakterį. Gi tobuliausiai halės tipas yra įsikūnijęs XVI amžiuje, būtent Bernardinų bažnyčioje, kurią tuojau pat išnagrinėsime.