Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai – LT KB

Santrauka

Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. Lovmianskis, kuris iki šiol nepaliauja rašęs ir iš Lietuvos istorijos srities, prieš 4 dešimt mečius išgarsėjo savo 2-jų tomų veikalu apie Lietuvos visuo menės ir valstybės pradžią (LowStud). LIETUVOS ISTORIOGRAFIJA 83 dinastija, nuo Gardino kilęs J.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.		c-001
t-002 O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.		c-002
t-003 A. Prochaska rašė apie XIV-XV a. Lietuvą, išleido Vytauto Didžiojo aktų kodeksą ir parašė Jogailos bei Vytauto monografijas.		c-003
t-004 Wł. Semkowiczius išleido Vilniaus vyskupijos šaltinių tomą ir Lenkijos bei Lietuvos unijos aktus.		c-004
t-005 O. Balzeris buvo teisės istorikas ir svarbių šaltinių, tarp jų „Corpus iuris polonici“, leidėjas.		c-005
t-006 K. Chodynickis ir J. Jakubowskis daug dėmesio skyrė Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams.		c-006
t-007 W. Kamienieckis parašė studijų apie XIV-XV a. Lietuvos visuomeninius ir socialinius santykius.		c-007
t-008 Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.		c-008
t-009 M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.		c-009
t-010 J. Voigtas veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki Vokiečių ordino žlugimo 1525 m.		c-010
t-011 Pokarinių laikų vokiečių istorikai yra : W.		c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinė tojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. W. Kętrzyńskis atsidėjo Mindaugo donacinių dokumentų klausimui^127.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Zajączkows kis, kuris žemaičių, jotvingių ir kitais Lietuvos XIII-XV amžių klausimais parašė reikšmingų studijų ir lenkų istorijos kongresuose ir periodikoje akylai sekė Lietuvos istorikų darbus 128 129. Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais raštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug dėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju po žiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: A. Prochaska rašė apie XIV-XV a. Lietuvą, išleido Vytauto Didžiojo aktų kodeksą ir parašė Jogailos bei Vytauto monografijas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Essai de synthese historique,_** Paris 1933 ; Histoire de Pologne , New York 1945 ; From the Union with Hungary to the Union with Lithuania (Jadwiga) , The Cambridge History of Poland, 1950; From Florence to Brest (1439-1596), žr. Sacrum Poloniae Millennium, V, Roma 1958.

84 ĮVADAS

Savo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus lenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik taip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą 1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa, ProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Wł. Semkowiczius išleido Vilniaus vyskupijos šaltinių tomą ir Lenkijos bei Lietuvos unijos aktus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prie žymėtinų Lietuvos istorijos tyrinėtojų priklauso svarbių jos istorijos šaltinių leidėjas Wł. Semkowiczius, kuris su lenkų Bažnyčios istoriku J. Fijałeku išleido Vilniaus vysku pijos šaltinių 1 tomą (CDV) ir su jų teisės istoriku St. Kutrze ba— Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus (AUPL).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: O. Balzeris buvo teisės istorikas ir svarbių šaltinių, tarp jų „Corpus iuris polonici“, leidėjas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Semkowiczius, kuris su lenkų Bažnyčios istoriku J. Fijałeku išleido Vilniaus vysku pijos šaltinių 1 tomą (CDV) ir su jų teisės istoriku St. Kutrze ba— Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus (AUPL). Juos tyrinėjo teisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici ir kt.) leidėjas O. Balzeris.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: K. Chodynickis ir J. Jakubowskis daug dėmesio skyrė Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kutrze ba— Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus (AUPL). Juos tyrinėjo teisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici ir kt.) leidėjas O. Balzeris. Daug dėmesio atskiriems Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams skyrė K. Chodynickis ir J. Jakubowskis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: W. Kamienieckis parašė studijų apie XIV-XV a. Lietuvos visuomeninius ir socialinius santykius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šio objektyvi studija «Tautybių santykiai Lietuvoje prieš Liublino uniją » Kaune Švietimo Ministerijos buvo išleista lietuviškai (1921). Vertingas yra taip pat jo XVI amž. pirmos pusės Lietuvos žemėlapis (1928). Čia reikia paminėti ir W. Kamienieckį, kuris parašė iš Lietuvos XIV-XV amž. visuomeninių-socialinių santykių eilę studijų, kurių paskutinė yra iš 1947 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Beveik tą patį galima pasakyti ir apie reformacijos tyrinėtoją St. Kotą. Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija ėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip rodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir kitų darbai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prūsų Kuni gaikštystės santykiai su ja. Jie išleido žinomąsias ordino kronikas ir visą eilę senų dokumentų rinkinių (Dusb, HChL, LUB, MT, Posilge, PUB, RegJH, SRP, Wart, Wegln Wig) ;K. Forstreu teris ir H. Koeppenas leidžia svarbius vokiečių ordino generalinių prokuratorių pranešimus (BeGeDO). Iš senesniųjų isto rikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kuni gaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija anuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: J. Voigtas veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki Vokiečių ordino žlugimo 1525 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš senesniųjų isto rikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kuni gaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija anuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų. Buvęs Karaliaučiaus univ. prof. J. Voigt 9 tomų veikale Geschichte Preusseus (1827-1838) nagrinėja kryžiuočių santykius su Lietuva iki vokiečių ordino žlugimo (1525); atskirai išleido dar Geschichte des deutschen Ritterordens (1857-1859) ir CDPr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Pokarinių laikų vokiečių istorikai yra : W.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kiti svarbus mūsų istorijai vokiečių anksčiau leisti žur nalai : AF, AM, HGbll, MiLG, kartu su lietuviais leistas MLLG. Pokarinių laikų vokiečių istorikai yra : W. Ziesemer, Karaliau čiaus ir Dancigo archyvų žinovas, ypač atsidėjęs vokiečių ordino istorijos šaltiniams tirti^152. Buvęs Karaliaučiaus archyvo (dabar

(^149) Bendroje Bazilijonų ordino « Analecta » II serijos 3 sekcijoje šalti niai padalinami dar į tokias serijas : **_Documenta Pontificum Romanorum; Acta S. Gongr. de Propaganda Fide ; Litterae S. Gongr. de Prop.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai