Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
19 teiginių13 įrašų3 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 19 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–19 iš 19 teiginių
Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.
PDF 92
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija ėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip rodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir kitų darbai.
Po II pasaulinio karo J. Ochmańskio ir P. Lossowskio darbai rodė įžvalgesnį jaunosios lenkų istorikų kartos požiūrį į Lietuvos praeitį.
PDF 92
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija ėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip rodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir kitų darbai.
J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.
PDF 89
Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinėtojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. W. Kętrzyńskis atsidėjo Mindaugo donacinių dokumentų klausimui^127.
O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.
PDF 90
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais raštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug dėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju požiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.
PDF 96
Iš senesniųjų istorikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kunigaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija anuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.
O. Balzeris tyrinėjo Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus ir leido svarbius teisės istorijos šaltinius.
PDF 91
Juos tyrinėjo teisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici ir kt.) leidėjas O. Balzeris.
O. Balzeris buvo teisės istorikas ir svarbių šaltinių, tarp jų „Corpus iuris polonici“, leidėjas.
PDF 91
Juos tyrinėjo teisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici ir kt.) leidėjas O. Balzeris.
Lenkų bibliografija Lietuvos istorijos klausimais buvo tokia gausi, kad aptarti pasirinkti svarbiausi Gediminaičių epochos tyrinėtojai.
PDF 89
Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinėtojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126.
W. Ziesemeris buvo pokarinių laikų vokiečių istorikas, pažinojęs Karaliaučiaus ir Dancigo archyvus.
PDF 96
Kiti svarbus mūsų istorijai vokiečių anksčiau leisti žurnalai : AF, AM, HGbll, MiLG, kartu su lietuviais leistas MLLG. Pokarinių laikų vokiečių istorikai yra : W. Ziesemer, Karaliaučiaus ir Dancigo archyvų žinovas, ypač atsidėjęs vokiečių ordino istorijos šaltiniams tirti^152. Buvęs Karaliaučiaus archyvo (dabar (^149) **Bendroje Bazilijonų ordino « Analecta » II serijos 3 sekcijoje šaltiniai padalinami dar į tokias serijas :** **_Documenta Pontificum Romanorum; Acta S. Gongr. de Propaganda Fide ; Litterae S. Gongr. de Prop.
A. Prochaska savo raštų gausumu apie XIV-XV a. Lietuvą pralenkė kitus lenkų istorikus.
PDF 90-91
** 84 ĮVADAS Savo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus lenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik taip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą 1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa, ProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.
J. Voigtas 1827-1838 m. veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki Vokiečių ordino žlugimo 1525 m.
PDF 96
Buvęs Karaliaučiaus univ. prof. J. Voigt 9 tomų veikale _Geschichte Preusseus_ (1827-1838) nagrinėja kryžiuočių santykius su Lietuva iki vokiečių ordino žlugimo (1525); atskirai išleido dar _Geschichte des deutschen Ritterordens_ (1857-1859) ir CDPr.
St. Zajączkowskis skyrė dėmesio Lietuvos istorijai, rašė apie žemaičius, jotvingius ir kitus XIII-XV a. Lietuvos klausimus.
PDF 90
Lietuvos istorijai daug palankaus dėmesio skyrė lenkų Vilniaus universiteto Lietuvos istorijos katedros prof. St. Zajączkowskis, kuris žemaičių, jotvingių ir kitais Lietuvos XIII-XV amžių klausimais parašė reikšmingų studijų ir lenkų istorijos kongresuose ir periodikoje akylai sekė Lietuvos istorikų darbus 128 129.
J. Voigtas 1827-1838 m. devyniatomiame veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki 1525 m.
PDF 96
Buvęs Karaliaučiaus univ. prof. J. Voigt 9 tomų veikale _Geschichte Preusseus_ (1827-1838) nagrinėja kryžiuočių santykius su Lietuva iki vokiečių ordino žlugimo (1525); atskirai išleido dar _Geschichte des deutschen Ritterordens_ (1857-1859) ir CDPr.
A. Prochaska rašė apie XIV-XV a. Lietuvą, išleido Vytauto Didžiojo aktų kodeksą ir parašė Jogailos bei Vytauto monografijas.
PDF 90-91
** 84 ĮVADAS Savo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus lenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik taip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą 1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa, ProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.
W. Kamienieckis parašė eilę studijų apie Lietuvos XIV-XV a. visuomeninius-socialinius santykius.
PDF 91
Čia reikia paminėti ir W. Kamienieckį, kuris parašė iš Lietuvos XIV-XV amž. visuomeninių-socialinių santykių eilę studijų, kurių paskutinė yra iš 1947 m.
Wł. Semkowiczius išleido Vilniaus vyskupijos šaltinių tomą ir Lenkijos bei Lietuvos unijos aktus.
PDF 91
Prie žymėtinų Lietuvos istorijos tyrinėtojų priklauso svarbių jos istorijos šaltinių leidėjas Wł. Semkowiczius, kuris su lenkų Bažnyčios istoriku J. Fijałeku išleido Vilniaus vyskupijos šaltinių 1 tomą (CDV) ir su jų teisės istoriku St. Kutrzeba— Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus (AUPL).
W. Kamienieckis parašė studijų apie XIV-XV a. Lietuvos visuomeninius ir socialinius santykius.
PDF 91
Čia reikia paminėti ir W. Kamienieckį, kuris parašė iš Lietuvos XIV-XV amž. visuomeninių-socialinių santykių eilę studijų, kurių paskutinė yra iš 1947 m.
M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama.
PDF 96
Iš senesniųjų istorikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kunigaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija anuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.
K. Chodynickis ir J. Jakubowskis daug dėmesio skyrė Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams.
PDF 91
Daug dėmesio atskiriems Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams skyrė K. Chodynickis ir J. Jakubowskis.