Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
19 teiginiai13 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 19 teiginiai ir visi 13 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–19 iš 19 rodomų įrašų
Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.
PDF 92
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija\nėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip\nrodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir\nkitų darbai.
Po II pasaulinio karo J. Ochmańskio ir P. Lossowskio darbai rodė įžvalgesnį jaunosios lenkų istorikų kartos požiūrį į Lietuvos praeitį.
PDF 92
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija\nėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip\nrodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir\nkitų darbai.
J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.
PDF 89
Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinė tojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. W. Kętrzyńskis atsidėjo Mindaugo donacinių dokumentų klausimui^127.
O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.
PDF 90
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais\nraštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug\ndėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju po\nžiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.
PDF 96
Iš senesniųjų isto\nrikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kuni\ngaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija\nanuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.
O. Balzeris tyrinėjo Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus ir leido svarbius teisės istorijos šaltinius.
PDF 91
Juos tyrinėjo\nteisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici\nir kt.) leidėjas O. Balzeris.
O. Balzeris buvo teisės istorikas ir svarbių šaltinių, tarp jų „Corpus iuris polonici“, leidėjas.
PDF 91
Juos tyrinėjo\nteisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici\nir kt.) leidėjas O. Balzeris.
Lenkų bibliografija Lietuvos istorijos klausimais buvo tokia gausi, kad aptarti pasirinkti svarbiausi Gediminaičių epochos tyrinėtojai.
PDF 89
Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia\ngausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinė\ntojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos.\nJ. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti\nLietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus\nMindaugo laikus^126.
W. Ziesemeris buvo pokarinių laikų vokiečių istorikas, pažinojęs Karaliaučiaus ir Dancigo archyvus.
PDF 96
Kiti svarbus mūsų istorijai vokiečių anksčiau leisti žur nalai : AF, AM, HGbll, MiLG, kartu su lietuviais leistas MLLG. Pokarinių laikų vokiečių istorikai yra : W. Ziesemer, Karaliau čiaus ir Dancigo archyvų žinovas, ypač atsidėjęs vokiečių ordino istorijos šaltiniams tirti^152. Buvęs Karaliaučiaus archyvo (dabar (^149) **Bendroje Bazilijonų ordino « Analecta » II serijos 3 sekcijoje šalti niai padalinami dar į tokias serijas :** **_Documenta Pontificum Romanorum; Acta S. Gongr. de Propaganda Fide ; Litterae S. Gongr. de Prop.
A. Prochaska savo raštų gausumu apie XIV-XV a. Lietuvą pralenkė kitus lenkų istorikus.
PDF 90-91
**\n\n\n84 ĮVADAS\n\nSavo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus\nlenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik\ntaip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą\n1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa,\nProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.
J. Voigtas 1827-1838 m. veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki Vokiečių ordino žlugimo 1525 m.
PDF 96
Buvęs\nKaraliaučiaus univ. prof. J. Voigt 9 tomų veikale _Geschichte\nPreusseus_ (1827-1838) nagrinėja kryžiuočių santykius su Lietuva\niki vokiečių ordino žlugimo (1525); atskirai išleido dar _Geschichte\ndes deutschen Ritterordens_ (1857-1859) ir CDPr.
St. Zajączkowskis skyrė dėmesio Lietuvos istorijai, rašė apie žemaičius, jotvingius ir kitus XIII-XV a. Lietuvos klausimus.
PDF 90
Lietuvos istorijai daug palankaus dėmesio skyrė lenkų Vilniaus universiteto Lietuvos istorijos katedros prof. St. Zajączkows kis, kuris žemaičių, jotvingių ir kitais Lietuvos XIII-XV amžių klausimais parašė reikšmingų studijų ir lenkų istorijos kongresuose ir periodikoje akylai sekė Lietuvos istorikų darbus 128 129.
J. Voigtas 1827-1838 m. devyniatomiame veikale „Geschichte Preusseus“ nagrinėjo kryžiuočių santykius su Lietuva iki 1525 m.
PDF 96
Buvęs\nKaraliaučiaus univ. prof. J. Voigt 9 tomų veikale _Geschichte\nPreusseus_ (1827-1838) nagrinėja kryžiuočių santykius su Lietuva\niki vokiečių ordino žlugimo (1525); atskirai išleido dar _Geschichte\ndes deutschen Ritterordens_ (1857-1859) ir CDPr.
A. Prochaska rašė apie XIV-XV a. Lietuvą, išleido Vytauto Didžiojo aktų kodeksą ir parašė Jogailos bei Vytauto monografijas.
PDF 90-91
**\n\n\n84 ĮVADAS\n\nSavo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus\nlenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik\ntaip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą\n1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa,\nProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.
W. Kamienieckis parašė eilę studijų apie Lietuvos XIV-XV a. visuomeninius-socialinius santykius.
PDF 91
Čia reikia paminėti ir\nW. Kamienieckį, kuris parašė iš Lietuvos XIV-XV amž.\nvisuomeninių-socialinių santykių eilę studijų, kurių paskutinė yra\niš 1947 m.
Wł. Semkowiczius išleido Vilniaus vyskupijos šaltinių tomą ir Lenkijos bei Lietuvos unijos aktus.
PDF 91
Prie žymėtinų Lietuvos istorijos tyrinėtojų priklauso svarbių jos istorijos šaltinių leidėjas Wł. Semkowiczius, kuris su lenkų Bažnyčios istoriku J. Fijałeku išleido Vilniaus vysku pijos šaltinių 1 tomą (CDV) ir su jų teisės istoriku St. Kutrze ba— Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus (AUPL).
W. Kamienieckis parašė studijų apie XIV-XV a. Lietuvos visuomeninius ir socialinius santykius.
PDF 91
Čia reikia paminėti ir\nW. Kamienieckį, kuris parašė iš Lietuvos XIV-XV amž.\nvisuomeninių-socialinių santykių eilę studijų, kurių paskutinė yra\niš 1947 m.
M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama.
PDF 96
Iš senesniųjų isto\nrikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kuni\ngaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija\nanuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.
K. Chodynickis ir J. Jakubowskis daug dėmesio skyrė Gediminaičių laikų klausimams ir Lietuvos seniesiems šaltiniams.
PDF 91
Daug dėmesio atskiriems Gediminaičių laikų klausimams ir\nLietuvos seniesiems šaltiniams skyrė K. Chodynickis ir J.\nJakubowskis.