Tačiau Vokietijos vyriausybė uždraudė lietuviams kilus karui sudaryti bet kokią Lietuvos vyriausybę ir skelbti bet kokį atsišaukimą į tautą, „negavus tam kompetentingų Vokietijos įstaigų sutikimo“. Nacių Vokietijos planuose Baltijos šalys laikytos vokiečių „gynybine erdve“, kuri palaipsniui turėjo susilieti su Trečiuoju Reichu. Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.
Kiekvienai jų vadovavo generalinis \nkomisaras, kurie su svarbiausiomis civilinės valdžios įstaigomis rūpi-\nnosi policine priežiūra, racionaliu darbo jėgos naudojimu aprūpinant \nVokietijos kariuomenę ir vokiečių karo ūkį. Vokiečių valdžia Lietuvoje \npajungė jos išteklius ir ūkį Vokietijos reikmėms, nepaisydama vietos gy-\nventojų poreikių. Lietuvos ūkininkai turėjo mokėti dideles prievoles (už \njų nevykdymą buvo skiriamos didelės nuobaudos), į Lietuvą siunčiami \nvokiečių kolonistai (apie 30 tūkst.
Tačiau Vokietijos\nvyriausybė uždraudė lietuviams kilus karui sudaryti bet kokią Lietuvos\nvyriausybę ir skelbti bet kokį atsišaukimą į tautą, „negavus tam kompe-\ntentingų Vokietijos įstaigų sutikimo“.