1941 m. liepos 17 d. Nacių Vokietija iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Gudijos sudarė Ostlando reicho komisariatą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 202
Liepos 17-osios nutarimu iš „buvusių laisvų Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių“ ir Gudijos sudarytas Rytų krašto (Ostlando) reicho komisariatas.
Nacių Vokietijos civilinė valdžia rūpinosi policine priežiūra ir darbo jėgos naudojimu Vokietijos kariuomenei bei karo ūkiui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 202
Kiekvienai jų vadovavo generalinis komisaras, kurie su svarbiausiomis civilinės valdžios įstaigomis rūpinosi policine priežiūra, racionaliu darbo jėgos naudojimu aprūpinant Vokietijos kariuomenę ir vokiečių karo ūkį. Vokiečių valdžia Lietuvoje pajungė jos išteklius ir ūkį Vokietijos reikmėms, nepaisydama vietos gyventojų poreikių. Lietuvos ūkininkai turėjo mokėti dideles prievoles (už jų nevykdymą buvo skiriamos didelės nuobaudos), į Lietuvą siunčiami vokiečių kolonistai (apie 30 tūkst.
Nacių Vokietijos vyriausybė uždraudė lietuviams karo atveju be jos įstaigų sutikimo sudaryti Lietuvos vyriausybę ar skelbti atsišaukimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 196
Tačiau Vokietijos vyriausybė uždraudė lietuviams kilus karui sudaryti bet kokią Lietuvos vyriausybę ir skelbti bet kokį atsišaukimą į tautą, „negavus tam kompetentingų Vokietijos įstaigų sutikimo“.