Santrauka
Šitas Susivienijimas, kaip matyti ir iš jo tikslo, iš pradžių mažai tesirūpino tautiškosios sąmonės žadinimu. Susivienijimas Visų Draugysčių Katalikiškų Lietuviškų Amerikoje vėliau buvo pavadintas Susivienijimu Lietuvių Amerikoje, tačiau jo vadovybė pasiliko katalikiškose rankose. Šliūpą ir buvo nepatenkinti pirmojo Susivienijimo katalikiškąja vadovybe.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Susivienijimas Lietuvių Amerikoje iš pradžių mažai rūpinosi tautinės sąmonės žadinimu. | c-001 | |
| t-002 Susivienijimas Visų Draugysčių Katalikiškų Lietuviškų Amerikoje vėliau buvo pavadintas Susivienijimu Lietuvių Amerikoje, tačiau jo vadovybė pasiliko katalikiškose rankose. | c-002 | |
| t-003 Susivienijimą Lietuvių Amerikoje sukūrė veikėjai, susigrupavę apie dr. Joną Šliūpą ir nepatenkinti pirmojo Susivienijimo katalikiška vadovybe. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Susivienijimas Lietuvių Amerikoje iš pradžių mažai rūpinosi tautinės sąmonės žadinimu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Šitas Susivienijimas, kaip matyti ir iš jo tikslo, iš pradžių mažai tesirūpino tautiškosios sąmonės žadinimu. Jis ypatingai rūpinosi sujungti visus lietuvius katalikus į vieną organizaciją, nelaimėje juos sušelpti ir kelti jų dorą. Iš pradžių ir jis gyveno geruoju su lenkais. Bet, kai Susivienijimo vadovybę 1890 m. paėmė kunigas Burba, jis pasidarė grynai tautiška organizacija, tolima nuo lenkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Susivienijimas Visų Draugysčių Katalikiškų Lietuviškų Amerikoje vėliau buvo pavadintas Susivienijimu Lietuvių Amerikoje, tačiau jo vadovybė pasiliko katalikiškose rankose.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Susivienijimas Visų Draugysčių Katali- kiškų Lietuviškų Amerikoje vėliau buvo pa- vadintas Susivienijimu Lietuvių Amerikoje, tačiau jo vadovybė pasiliko katalikiškose rankose. Kun. Burbai pasitraukus (1893 m.), jo vadovybę perėmė kun. J. Ži- linskas, kuris redagavo ir Susivienijimo organą „Tėvynę” (1896—1902 m.). Tuo pat metu dr. J. Šliūpo veikimo įtakoje jame susidarė Susivienijimo vadovybei priešingas būrelis, kuris nuolat buvo jai opozicijoje ir pagaliau 1901 m. suskaldė Susivie- nijimą. Tuo būdu atsirado du Susivienijimai: Susivieniji- mas Lietuvių Amerikoje ir Susivienijimas Lietuvių Rymo Katalikų Amerikoje. Abi tos organizacijos ir šiandien tebegyvuoja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Susivienijimą Lietuvių Amerikoje sukūrė veikėjai, susigrupavę apie dr. Joną Šliūpą ir nepatenkinti pirmojo Susivienijimo katalikiška vadovybe.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jį sukūrė tie veikėjai, kurie buvo susigrupavę apie dr. J. Šliūpą ir buvo nepatenkinti pirmojo Susivienijimo kata- likiškąja vadovybe. Bet šis Susivienijimas buvo toks pat ne- vieningas, kaip ir pati dr. J. Šliūpo veikla. Dr. Šliūpas visą gyvenimą kovojo dėl dviejų dalykų: dėl tautos teisių bei su- sipratimo ir dėl laisvamanybės. Todėl apie jį susibūrė griežtes- nieji tautininkai ir laisvamaniai. Bet šitos dvi savybės ne vi- suose vienodai sutapo. Todėl ir Susivienijimas nebuvo vienaly- tis: jame susibūrė tautiškos, liberališkos, socialistiškos ir net ko- munistiškos srovės. Visos jos ligi šiol tarp savęs tebesivaržo, todėl Susivienijimo veikimą visą laiką trukdo vidaus nesantarvė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |