Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
9 teiginiai13 įrašų23 ryšiai
Lietuvos metraščiuose sukurta atvykusio iš Romos Palemono ir jo ainių legenda tapo pagrindu ne tik lietuvių, bet ir rusėnų bajorijai vesti savo kilmę Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių dinastija. Bychovco kronikos legendinėje kilmės istorijoje Palemonas vaizduojamas kaip imperatoriaus Nerono giminaitis ir romėnų „bajorų“ vedlys.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
|
| Būdas |
|
|
|
| Pažiūros |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Platesnysis Lietuvos metraščių sąvadas Palemoną vaizduoja kaip Nerono giminaitį ir į šiaurę pabėgusių romėnų „bajorų“ vadovą.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Gelbėdamiesi nuo jo persekiojimo, dalis romėnų „bajorų", vadovaujamų imperatoriaus Nerono giminaičio Palemono, pabėgę nuo persekiojimo Į šiaurę ir tapę lietuvių tautos ir valstybės pradininkais.
Lietuvos metraščiuose sukurta Palemono legenda tapo lietuvių ir rusėnų bajorijos kilmės tradicijos pagrindu.
Tačiau rusėnų kilmės giminės (Chodkevičiai ar Sapiegos) net kurdavo legendas apie savo lietuvišką kilmę. Taigi politinės tautos genezės jau galima ieškoti XVI a. ar net XV a., kai Lietuvos bajorija bendrai pradėjo save kildinti iš romėnų. Lietuvos metraščiuose sukurta atvykusio iš Romos Palemono ir jo ainių legenda tapo pagrindu ne tik lietuvių, bet ir rusėnų bajorijai vesti savo kilmę Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių dinastija.
Pasak Kojelavičiaus, Palemonas Lietuvoje nepanaikino daugelio dievų garbinimo ir senąsias apeigas papildė naujais prietarais.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Daug kartų iš naujo imdavo garbinti stabus tie, kurių šeimoms pradžią yra davę herulų, gepidų, gotų ar langobardų likučiai, Šie paveldėtus prietarus perduodavo vėlesnėms kartoms. Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lietuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais. Jis pirmąją Lietuvos sodybą Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, turinčiam saugoti tikėjimą; šitai tvirtina prieš keturis šimtmečius surašytame veikale Petras iš Dusburgo, Livonijos riterių kunigas ir istorikas, gyvenęs arčiau anų laikų nei mūsų.
Kronikose Palemonas vaizduotas kaip Lietuvos pajūrio šalies valdovas, su savo žmonėmis atkilęs iš svetimos žemės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apie tai dar reikia skaityti straipsnyje apie Lietuvos herbus. Palemonas (Palemon) Didvyris, vardas, Lietuvos pajūrio šalies valdovas, atkilęs su savo žmonėmis iš svetimos žemės. Kronikos vienur rašė, kad romėnai arba kurie nors panašūs į juos piliečiai atvykę į Lietuvą apie 48 metus prieš Kristų, kitur - 57 metais po Kristaus, trečiur - tos pačios eros 401 metais.
Prie Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, esantis apvalus kalnas su senos piliavietės liekana vadintas Palemono kalnu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Prie Sredniko miestelio, lietuviškai Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, yra atskirtas nuo kitų apvalus kalnas, ant kurio yra pylimas, arba senos piliavietės liekana; šis kalnas iki šiol vadinamas Palemono kalnu (Palemonu Kalnas). Kaimiečiai net žino pasakojimų, vaizduojančių tą žmogų sudievintu didvyriu, ¿imas Didziawiris (žymus didžiavyris). Tęsdami šią istoriją, išdėstysime mūsų duomenis apie jį, arba apie tapataus vardo valdovą, gyvenusį toje epochoje.
Dažną kartą ir kiekvieno ¡kronikininko kartojamas pasakojimas apie keleto šimtų aukštos kilmės riterių, vadovaujamų žymaus vado, pra minto Palemonu, atvykimą iš šiaurės rytų pusės j Lietu vos kraštus.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Dažną kartą ir kiekvieno ¡kronikininko kartojamas pasakojimas apie keleto šimtų aukštos kilmės riterių, vadovaujamų žymaus vado, praminto Palemonu, atvykimą iš šiaurės rytų pusės j Lietuvos kraštus.
Visiškai galime patikėti spėji mu, tarę, kad šis Palemonas kartu su savo draugais, ¡ku rių buvo penki šimtai, — tai ne kas kita, o herulai, dar išlikę kitoje Oderio pusėje ar kur nors arčiau ir vėliau priversti vykti pas savo giminaičius lietuvius.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Visiškai galime patikėti spėjimu, tarę, kad šis Palemonas kartu su savo draugais, ¡kurių buvo penki šimtai, — tai ne kas kita, o herulai, dar išlikę kitoje Oderio pusėje ar kur nors arčiau ir vėliau priversti vykti pas savo giminaičius lietuvius. Atvyko jie taikiai, nieko neužpuldinėdami, norėdami tik vietą gyvenvietei surasti, ir, iš čiabuvių nepatirdami jokių kliūčių, čia įsikūrė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 4 |
| „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. | — | 1 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |
| „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. | — | 0 | 1 |
Galerija
