Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja mi išsirinkto vado, persikėlė per jū rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus,\njog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti be\nveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūdu\nriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.
Danai, atplaukę su\nnedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų, sunaikino visas\nrusų jūros pajėgas. Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus,\njog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti be\nveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūdu\nriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.\nToji įlanka gal buvo senovės Rusnia, šiandien Kuršių ma\nrios, turėjusi prie Rasytės susisiekimą su jūra.
Man vis dėlto atrodo, \nkad įvykis, aprašytas Petro Olai \n„Danų kronikoje\", yra kaip tik tas, \nkuris, viena vertus, atbloškė Riuri- \nką ir jo variagus į Rusiją, kita ver\ntus, galbūt tariamąjį Palemoną su \ndraugais - į Lietuvą. Juk šis kroniki\nninkas pasakoja, kad apie 880 me\ntus, viešpataujant Danijoje karaliui \nKanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo \nnederliaus visiems gyventojams trū\nko grūdų, buvo įsakyta kas trečią \nžmogų išvaryti iš valsčiaus visiems \nlaikams. Likimo lemties tremtiniai, \nsutelkę į draugę valtis, vadovauja\nmi išsirinkto vado, persikėlė per jū\nrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei \nKarelijoje, tarp vietinių gyventojų.