Istorinis objektas

Valtys

5 teiginiai7 įrašai5 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas pasakoja, kad po sutriuškinimo į įlanką įplaukę nugalėtojai turėjo brautis pro sudužusias valtis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 241

Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti beveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūduriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.

t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad rusai prie įėjimo į Rusnės įlanką stojo į mūšį susirinkę labai daug valčių.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 241

Šie, susirinkę labai daug savo valčių, stojo į mūšį prie įėjimo į Rusnės įlanką.

t-003

Apie 880 m. iš Danijos išvaryti tremtiniai sutelkė valtis, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 32

Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuriką ir jo variagus į Rusiją, kita vertus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kronikininkas pasakoja, kad apie 880 metus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trūko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovaujami išsirinkto vado, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.

t-004vidutinis

Narbuto pasakojime po rusų jūros pajėgų sutriuškinimo nugalėtojai įplaukę į įlanką turėjo brautis pro sudužusias valtis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 241

Danai, atplaukę su nedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų, sunaikino visas rusų jūros pajėgas. Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti beveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūduriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką. Toji įlanka gal buvo senovės Rusnia, šiandien Kuršių marios, turėjusi prie Rasytės susisiekimą su jūra.

t-215589vidutinis

Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pir muoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruo ju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia pa tenkinti gyvenimo poreikius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 209

Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruoju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia patenkinti gyvenimo poreikius.