„Laivai, valtys, sieliai ir plaustai“ – tai istorinis vandens transporto objektas, šaltiniuose atsiskleidžiantis per laivybos, prekybos ir karinių kelionių pavyzdžius. Po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo piratų valdomi lengvi laivai iš Skandinavijos pasklido po visą Baltijos pakrantę. 1160 metais, pasak Benjamino iš Tudelio, į Aleksandrijos uostą užsukdavo ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai, liudijantys tolimus prekybinius ryšius. Kitame pasakojime didysis magistras slapta išplaukė iš Marienburgo Vysla, per jūros įlanką įplaukė į Nemuną ir taip vandens kelius panaudojo karinei kelionei. Pateikti duomenys leidžia parodyti laivų reikšmę skirtinguose istoriniuose kontekstuose, tačiau nepakankamai apibūdina valčių, sielių ir plaustų raidą, konkrečias vietas bei jų tarpusavio skirtumus.
9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebuvo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Karolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.
7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių buvo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės keliauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) skolinga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juodajam.
Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuriką ir jo variagus į Rusiją, kita vertus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kronikininkas pasakoja, kad apie 880 metus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trūko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovaujami išsirinkto vado, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
Energingas Garteno (Gardino) vadas, įsiveržęs į Danijos žemes Revelio apylinkėse, jas siaubingai nuniokojo0, o per Didžiosios savaitės pasninką ginkluoti žemaičiai įsiveržė į Memelio apylinkes, užėmė miestą, nužudė apie 70 žmonių, sudegino visą miestą ir daug kaimyninių naujakrikščiams priklausiusių sodybų6, didelių C Taigi J e r o s c h i n, c. 335 ir Epitomator, Gadebusch Livl. Jahrb. B. 1,402, nurodo kitus Šiaurės šalių šaltinius žinioms apie tą nepaprastą šaltį papildyti. Łukasz Dawid, S c h ū t z, p. 59. A 1 b. K r a n t z i i Wandal, L. VIII c. 7. d Be D u s b u r g o, c. 336, byloja Diplomą Biskupa Eberharda Warmińskiego, 1325 m.: Idem gentiles Lytwini anno dom. MCCCXXIII, in carniprivio intraverunt Revaliam terram regis Dacie in partibus Lyvonie ac eciam Episcopatum Tarbetensem, quas rapinis et incendiis exsiccialiter? destruxerunt occidentes et capientes quatuor millia hominum sexus promiscui et quingentas duas parochiales ecclesias cum sacramentis ecclesie comburentes etc. [Taip pat pagonys lietuviai Viešpaties metais 1323-iais per Užgavėnes įsiveržė į Danijos karalystės Revelio žemę Livonijos srityse ir net Dorpato vyskupiją, kurias piešdami ir degindami iki pamatų sugriovę sunaikino ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų ir 42 parapijų bažnyčias su bažnytiniais sakramentais sudegino ir kt.], e D u s b. c. 337. vadina tria circumiacentia Castra neophytorum [trys aplink esančios naujakrikščių pilys]; Epitomator vadina: tres domus refugii in propinquo sitae [trys priebėgos namai, artimai išsidėstę]. J a r o- 68 ## Puslapis 85 I KNYGA ir mažų laivų, žodžiu, sunaikino viską, ką tik buvo galima plėnimis paleisti, tik kryžiuočių pilis išliko sveikaf.
Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.
5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė viliojo ir masino prie savo krantų vienišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas. Arba, priešingai, po vandeniu slypinčiais rifais klastingai prigaudavo pir 16 ## Puslapis 33 I KNYGA klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsija ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.