Santrauka
Didžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietuviškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lenkų romantikų kūryba prisidėjo prie lietuvių tautinės savimonės plėtotės ir lietuviškai kalbančio kaimo tautinio krikšto. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lenkų romantikų kūryba prisidėjo prie lietuvių tautinės savimonės plėtotės ir lietuviškai kalbančio kaimo tautinio krikšto.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jonas Basanavičius
L I E T U V O S I S T O R I J A 120 Didžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietu- viškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. y. pasijutimui ne tik liaudies, bet ir tautos nariais, turėjo lenkų romantikų (A. Mickevičiaus, J. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, savotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kal- ba rašyta poezija. 1895 m. išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi- monę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai pašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Nelegalioje lietuvių spaudoje spausdinta kitų tautų, pirmiausia kaimynų grožinė kūryba, ypač XIX a. pirmosios pusės lenkiškai rašiusių Lietuvos patriotų kūriniai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |