Jonas Basanavičius\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n120\nDidžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietu-\nviškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. y. pasijutimui ne tik \nliaudies, bet ir tautos nariais, turėjo lenkų romantikų (A. Mickevičiaus, \nJ. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, \nsavotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kal-\nba rašyta poezija. 1895 m. išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ \nir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi-\nmonę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai \npašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos \nŽymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Nelegalioje lietuvių \nspaudoje spausdinta kitų tautų, pirmiausia kaimynų grožinė kūryba, ypač \nXIX a. pirmosios pusės lenkiškai rašiusių Lietuvos patriotų kūriniai.
Jonas Basanavičius\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n120\nDidžiulės reikšmės lietuvių tautinės savimonės plėtotei, plačiųjų lietu-\nviškai kalbančio kaimo masių tautiniam krikštui, t. y. pasijutimui ne tik \nliaudies, bet ir tautos nariais, turėjo lenkų romantikų (A. Mickevičiaus, \nJ. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, \nsavotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kal-\nba rašyta poezija. 1895 m. išleistos Maironio knygos „Pavasario balsai“ \nir „Jaunoji Lietuva“, jo eilėraščiai virto liaudies dainomis. Tautinę savi-\nmonę žadino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai \npašiepiantys apsakymai, iš smulkiųjų bajorų kilusios rašytojos Julijos \nŽymantienės-Žemaitės sodri realistinė sociali proza. Nelegalioje lietuvių \nspaudoje spausdinta kitų tautų, pirmiausia kaimynų grožinė kūryba, ypač \nXIX a. pirmosios pusės lenkiškai rašiusių Lietuvos patriotų kūriniai.