m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą.
1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).
1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).
Kauno apylinkėse rastą bronzinę figūrėlę, iš pradžių laikytą Perkūno figūra, Mokslo bičiulių draugijos Dailiųjų menų skyriaus atstovai priskyrė indų dievybėms, kaip aprašė Teodoras Narbutas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Draugijai buvo atsiųsta bronzinė \nfigūrėlė, aptikta Kauno apylinkėse, buvo spėjama, jog \ntai figūra Perkūno, kitados Kauno miestą globojusios die\nvybės. Dailiųjų menų skyriaus atstovai įsitikinę, kad ši \nfigūrėlė priklauso prie įvairių indų dievybių