Santrauka
Alodas šiame įraše reiškia ir vakarietišką individualios nuosavybės formą, ir konkrečiame ankstyvesniame karo epizode tiesiogiai sugretinamas su dvaru kaip valdoma valda.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: alodinę nuosavybės struktūrą, alodas.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XV-XVI a. socialinės-ekonominės ir žemėvaldos raidos kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka priešinama bendruomeninei žemėvaldai ir siejama su individualia alodine nuosavybės struktūra.
Vartojimas
Vartojama aiškinant lietuvių, rusėnų žemių ir Maskvos erdvės nuosavybės santykių skirtumus.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarietiška alodinė nuosavybė – individualus valstiečių ūkis. | c-001 | |
| t-004 Rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito alodas – individualus valstiečių ūkis. | c-002 | |
| t-005 Šiame šaltinyje `alodas` tiesiogiai paaiškinamas kaip `dvaras`. | c-003 | |
| t-006 Šiame šaltinyje `alodas / dvaras` nusako Gardino pilininko Dovydo valdą kaip karo antpuolio taikinį. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarietiška alodinė nuosavybė – individualus valstiečių ūkis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. Atėję iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struk- tūrą turinčios visuomenės lietuvių bajorai ir individualiai ūkininkaujan- tys valstiečiai skyrėsi nuo rytinių slavų. Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito alodas – individualus valstiečių ūkis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Atėję iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struk- tūrą turinčios visuomenės lietuvių bajorai ir individualiai ūkininkaujan- tys valstiečiai skyrėsi nuo rytinių slavų. Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Alodas tiesiogiai sugretinamas su dvaru ir nusako Dovydo valdą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tais pačiais metais, per gavėnią (kovo 1), trys broliai ir šeši šimtai Notangos vyrų smarkiai užpuolė Gardino pilininko Dovydo alodą, arba dvarą, ir jį iki pamatų sudegino; nukovę 38 žmones, išsivarė 100 arklių ir daug kitokių gyvulių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |