Santrauka
Buvo sušaukta nemaža bendrų seimų, tačiau jie, nieko neišsprendę, pasibaigdavo gana triukšmingai, ir abi pusės, nepatenkintos Kazimieru, grasino jį pašalinti. Kartais lietuviams Lenkijoje būdavo pavojinga net pasirodyti, ir į vieną seimą (Parčavoj) jie sutiko nuvažiuoti tik tada, kai Kazimieras pats atvyko nuo pat sienos jų palydėti (1451 m.). Šiuo susitarimu buvo norima įkurti viena jungtinė valstybė, kuri turėtų bendrą seimą, bendrai vienoje vietoje rinktąjį valdovą, bendrą apsaugą ir bendrus pinigus.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai dažnai nieko neišspręsdavo ir pasibaigdavo triukšmingai. | c-001 | |
| t-002 1451 m. į Parčavos seimą lietuviai sutiko vykti tik tada, kai Kazimieras atvyko nuo sienos jų palydėti. | c-002 | |
| t-003 Susitarimu siekta įkurti jungtinę valstybę su bendru seimu, bendra valdovo rinkimo vieta, bendra apsauga ir bendrais pinigais. | c-003 | |
| t-004 Akte numatyti bendri seimai ir bendra karaliaus elekcija, tačiau jų vykdymo tvarka turėjo būti nustatyta vėliau. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai dažnai nieko neišspręsdavo ir pasibaigdavo triukšmingai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Buvo sušaukta nemaža bendrų seimų, tačiau jie, nieko neišsprendę, pasibaigdavo gana triukšmingai, ir abi pusės, nepatenkintos Kazimieru, grasino jį pašalinti. Savo seimuose lenkai išplūsdavo atvykstančius Lie- tuvos delegatus, o kartą juos net sumušė. Lietuviai irgi atsi- kirsdavo aštriais žodžiais ir demonstratyviai išvažiuodavo na- mo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1451 m. į Parčavos seimą lietuviai sutiko vykti tik tada, kai Kazimieras atvyko nuo sienos jų palydėti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuviai irgi atsi- kirsdavo aštriais žodžiais ir demonstratyviai išvažiuodavo na- mo. Kartais lietuviams Lenkijoje būdavo pavojinga net pasi- rodyti, ir į vieną seimą (Parčavoj) jie sutiko nuvažiuoti tik tada, kai Kazimieras pats atvyko nuo pat sienos jų palydėti (1451 m.). Tame pat seime dalis Lietuvos ponų, pasipiktinusių lenkais, grą- žino jiems herbus, 1413 m. gautus iš lenkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Susitarimu siekta įkurti jungtinę valstybę su bendru seimu, bendra valdovo rinkimo vieta, bendra apsauga ir bendrais pinigais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lenkų reikalaujami, jie sutiko pasirašyti naują aktą, normuojantį Lietuvos ir Lenkijos santykius; juo turėjo įvykti tikroji valstybių unija. Naują susitarimą patvirtino trys doku- mentai: tame pačiame Petrakavos seime lenkai ir lietuvių de- legatai susikeitė dokumentais, o kiek vėliau Melnike tą susita- rimą atskiru dokumentu patvirtino Aleksandras. Šiuo susita- rimu buvo norima įkurti viena jungtinė valstybė, kuri turė- tų bendrą seimą, bendrai vienoje vietoje rinktąjį valdovą, bendrą apsaugą ir bendrus pinigus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Akte numatyti bendri seimai ir bendra karaliaus elekcija, tačiau jų vykdymo tvarka turėjo būti nustatyta vėliau.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Akte yra sakoma: Kad būtų viena tauta, viena visuomenė, viena brolija (fraternitas) ir bendri seimai, o tam vienam kūnui — viena galva, vienas karalius, kuris paskirtu laiku ir paskirtoje vietoje bus visų į elekciją atvykusiųjų bendrai renkamas…” Bet kaip tu- rėjo būti atliekami tie bendrieji seimai ir bendroji elekcija, tuo tarpu nebuvo pasakyta; tai turėjo būti vėliau nustatyta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |