Lietuvos istorijos žinių bazė

Fridrichas Kvicas

LaikotarpisXIIIXIV1252–1323

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku. Dusburgietis teigia, kad apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis. Dusburgietis teigia, kad juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku.c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis.c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie.c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad apie brolio Fridricho Kvico žūtį bei Vėluvos valsčiaus nusiaubimą 1323 me­ tais Tais pačiais metais, švento Petro grandinėse išvakarėse (rugpjūčio 2), lietuviai įsibrovė į Sembos žemę ir Vėluvos valsčiuje sudegino šešis kaimus, be to, nužudė brolį Fridrichą.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais

Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais

Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Juos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras, ir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo pereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami pakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek pavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie brolio Fridricho Kvico žūtį bei Vėluvos valsčiaus nusiaubimą 1323 me­ tais Tais pačiais metais, švento Petro grandinėse išvakarėse (rugpjūčio 2), lietuviai įsibrovė į Sembos žemę ir Vėluvos valsčiuje sudegino šešis kaimus, be to, nužudė brolį Fridrichą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolio Fridricho Kvico žūtį bei Vėluvos valsčiaus nusiaubimą 1323 me­ tais

Tais pačiais metais, švento Petro grandinėse išvakarėse (rugpjūčio 2), lietuviai įsibrovė į Sembos žemę ir Vėluvos valsčiuje sudegino šešis kaimus, be to, nužudė brolį Fridrichą, vadinamą Kvicu, drąsų bei narsų karį, ir 36 vyrus, o moteris ir vaikus su visokiu grobiu 580 Klaipėdos pilis statyta — kur suteka Nemunas ir Danė (1252.VII.29 dokumentas — LUB, 1, Nr. 236, plg. D. III, 2; apie pirmosios ir antrosios Ordino pilies bei seniausią miesto vietą — Zulkus V., Klaipėdos…, p. 28—29). Kronikininkas prie Klaipėdos mini tris gretimas naujakrikščių pilis (D.— castra neophitorum, Jer.— vlîhûsir drî). XIII a. dokumentuose (1253, 1258, 1291 m.) prie Klaipėdos minimos pilys, pilių apygardos: Mutina, Poys, Ackete, Sarden (LUB, 1, Nr. 249, 253, 329, 540). Žardės pilis lokalizuojama pietiniame Klaipėdos pakraštyje, prie Smeltalės upelio, kur yra Žardės piliakalnis (Bielenstein A., Die Grenzen…, p. 252; SZM. p. 184; LAA, 2, Nr. 846). Ackete — Eketės piliakalnyje Danės ir Eketės santakoje (Bielenstein A., Die Grenzen…, p. 252; SZM, p. 183; LAA, 2, Nr. 174). Mutina lokalizuojama prie Tauralaukio (Sembritzki J., Geschichte…, p. 5; SZM, p. 183—184); čia ryškesnių piliakalnio pėdsakų nebėra (plg. LAA, 2, p. 167); atkreiptinas dėmesys į aikštelę Danės kair. krante tarp dviejų griovų (senosios kapinės), netoli mitologinio „velnio akmens” (plg. Remeika J., Kai dar amžina ugnis.., p. 137). Poys tapatinama su buv. Pöszen arba Šiauliais Danės žemupio kair. krante ir lokalizuojama į rytus nuo Klaipėdos (Bielenstein A., Die Grenzen…, p. 253; Sembritzki J., Geschichte…, p. 5; HGAPW, 2; netoliese, Kalniškiuose, būta pylimo — Remeika J., Ką kalneliai pasakoja, p. 84, 86; LAA, 2, p. 78). Ieškoma jos ir į šiaurę nuo Klaipėdos, žemiau Eketės (SZM, p. 184). Šiame plote prie dab. Klaipėdos miesto šiaurės rytų ribos, deš. Danės krante, yra Purmalių piliakalnis (LAA, 2, Nr. 615), kurį, atrodo, galima būtų sieti su minėta pilimi. Archeologiniai tyrinėjimai Eketės piliakalnyje (LAA, 2, Nr. 174), prie Žardės Laistuose (Žulkus V., Laistų gyvenvietės…, p. 41—43) rodo, kad rašytiniuose šaltiniuose minimų Eketės, Žardės ir greičiausiai kitų pilių bei gyvenviečių pradžia siekia žymiai ankstesnį, ikikryžiuotišką laikotarpį.

išsivarė su savimi.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos