12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo mis prie Vilniaus. Re gis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių 36 ## Puslapis 53 I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar butas užgrobė naktį26.
[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc kas.
Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš\nsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au\ngimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų \nkalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai-\ngarbingam Vilniaus magistratui už \nšimtą kapų grašių, - yra miesto ar\nchyve.
Tačiau netrukus į Vilnių at\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio \nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai \ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, \njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą \namžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti\nnėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant\npuolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, \nežerų apsuptai Trakų piliai.
Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku\ntinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną \nsusidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų \nbuvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą \npačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil\nniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar\nbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų \natvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš\nčių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.
Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš\nsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au\ngimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų \nkalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai-\ngarbingam Vilniaus magistratui už \nšimtą kapų grašių, - yra miesto ar\nchyve.
Savo \nruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge\ndimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, \no aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant \nprozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė \nsavo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykš\nčių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie\nglobsčio prie Vilniaus pilies.