Vilniaus pilys

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš­\nsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au­\ngimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų \nkalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai-\ngarbingam Vilniaus magistratui už \nšimtą kapų grašių, - yra miesto ar­\nchyve.

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių at­\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio \nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai \ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, \njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą \namžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­\nnėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­\npuolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, \nežerų apsuptai Trakų piliai.

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­\ntinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną \nsusidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų \nbuvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą \npačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­\nniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­\nbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų \natvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš­\nčių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš­\nsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au­\ngimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų \nkalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai-\ngarbingam Vilniaus magistratui už \nšimtą kapų grašių, - yra miesto ar­\nchyve.

PDF 39

Savo \nruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge­\ndimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, \no aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant \nprozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė \nsavo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykš­\nčių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie­\nglobsčio prie Vilniaus pilies.

PDF 42

Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia ra­\ndęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl \nko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino \nriteriai, gviešęsi grobio ir valdžios. Kivirčai tarp brolių da­\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę.

PDF 279-280

263\n\n## Puslapis 280\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\ngesinti pristigo vandens10. Tačiau šios gaisrų padarytos ne­\nlaimės privertė susirūpinti tvarkingesnių miesto statymu, \ntaip pat jau senų Pilies ir Katedros pastatų remontavimu \nbei atnaujinimu. Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa­\nvertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu\n10\nPo didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, \nšiandien vadinami Vingriais arba \nVengriais, pagaliau sugrįžo miesto \nnuosavybėn.

PDF 52-53

T. VII, p. 370-374. Re­\ngis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių\n36\n\n## Puslapis 53\n\nI KNYGA\nVilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo­\ngailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi \npilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas \nVilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą \nkovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat \npralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo­\nnių, turėjo slėptis Trakų pilyje34.

PDF 292

Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažny­\nčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus \npilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties \nvardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo \nužbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 \nmetais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies te­\nritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. \nOnos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę\n35 36\nG w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr. VIII priedą. \nropejskiej, vert.

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau \nžaibus,\nNejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] \nVietovių pavadinimai yra tokie:\nPirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­\nme: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­\nkas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, \nMstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, \nOvručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, \nČerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, \nMinskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, \nNovy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- \ncas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, \nUpytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­\nvonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, \nRosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel-\n314\n\n## Puslapis 331\n\nIV KNYGA\nmenas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, \nVolmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- \nmundė, Ryga, Šmetenė.

PDF 248-249

Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne­\nbūtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau­\nbę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į \nVilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus \nvyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­\nlimu, išmetę medinius statinius. Atrodo, kad tais metais bu­\nvo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pa­\nkrypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs\n232\n\n## Puslapis 249\n\nIII KNYGA\nmediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos bu­\nveinei*.

PDF 52-53

T. VII, p. 370-374. Re­\ngis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių\n36\n\n## Puslapis 53\n\nI KNYGA\nVilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo­\ngailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi \npilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas \nVilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą \nkovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat \npralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo­\nnių, turėjo slėptis Trakų pilyje34.

PDF 250-251

681-687, plačiai ir ganėtinai žais-\nkaraliaus mirties sėdėjo kalėjime Vii- mingai eilėmis aprašo šią svarbią\nniuje iki pat Žygimanto atvykimo, o pergalę.\npaskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu-\n234\n\n## Puslapis 251\n\nIII KNYGA\nlėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas. Mirė karalius Žemu­\ntinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o \njo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, \ngreta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą \ndėl pavojingos Glinskio puikybės.

PDF 35-36

Man atrodo, kad jei Lietuvo­\nje buvo keletas tokių šventų vieto­\nvių, tai Vilnius būtinai turėjo būti \nviena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­\nnintelė, tad tikriausiai po to smūgio \nPerkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių \nKrivaitis su aukotojais iš Romainių \nbuvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius \nXIII amžiaus gale jau galėjo būti tan­\nkiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė.\n- • -\n19\n\n## Puslapis 36\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nužėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir \nsavo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti \nmūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­\ntinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų \nperkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­\ngaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­\nšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

PDF 279-280

263\n\n## Puslapis 280\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\ngesinti pristigo vandens10. Tačiau šios gaisrų padarytos ne­\nlaimės privertė susirūpinti tvarkingesnių miesto statymu, \ntaip pat jau senų Pilies ir Katedros pastatų remontavimu \nbei atnaujinimu. Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa­\nvertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu\n10\nPo didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, \nšiandien vadinami Vingriais arba \nVengriais, pagaliau sugrįžo miesto \nnuosavybėn.

PDF 292-294

276\n\n## Puslapis 293\n\n277\nc&*c*f3 OUT 'Xcu-ivku/ Gį< >\n\n## Puslapis 294\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\napleisti ir, vykdant karaliaus valią, vietoje jų, pastatyta nau­\nja, šiandien egzistuojanti bažnyčia?\nTačiau daugiausia įtakos amatininkų gerovei ir tobulėji­\nmui turėjo didžiosios ginklų liejyklos įkūrimas prie Vilniaus \npilies. Ten jų reikėjo daugybės ir visokių.

PDF 354

Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat \nir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, \nbet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadi­\nnančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos di­\ndenybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę \nSofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar \niki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dali­\nmis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet \nkurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugoja­\nmus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys \nturėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų dideny­\nbes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- \nduotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžio­\njoje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip \nreikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis \nbei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo \nDievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­\ntą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, \n1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­\nmis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo \nsenasis Algirdas. Užvirė kova: abiejose tvirtovėse nuo gau­\nsesnių pajėgų narsiai gynėsi įgudęs mūšiuose Lietuvos val­\ndovas, bet miestas, priešo padegtas, prarado du trečdalius \nnamų, kitą trečdalį miestiečiai vos pajėgė išgelbėti24.