Vieta

Vilniaus pilys

18 teiginių17 įrašų36 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 18 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–18 iš 18 teiginių

Vilniaus vyskupas Povilas parodė karaliui į katedros bažnyčią pilyje ir privertė jį pakeisti ketinimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano laigarbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto archyve.

Beveik visą amžių Lietuvos valdovai retai gyvendavo Žemutinėje Vilniaus pilyje, pirmenybę teikdami Trakų piliai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių atvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lietuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemutinėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių antpuolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai.

1440 m. Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, o Narbutas naktį užgrobė aukštutinę tvirtovę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

Karalius Žygimantas savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano laigarbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto archyve.

Dalis vietos gyventojų, siekdami apsisaugoti nuo kryžiuočių, ieškojo prieglobsčio prie Vilniaus pilies.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 39

Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Gedimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant prozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė savo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykščių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prieglobsčio prie Vilniaus pilies.

1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis ir apsupo didžiojo kunigaikščio buveinę.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 42

Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia radęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl ko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino riteriai, gviešęsi grobio ir valdžios. Kivirčai tarp brolių davė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę.

Po gaisrų karalius atstatė Vilniaus pilį iš griuvėsių ir pavertė ją patogiais savo apartamentais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 279-280

263 ## Puslapis 280 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS gesinti pristigo vandens10. Tačiau šios gaisrų padarytos nelaimės privertė susirūpinti tvarkingesnių miesto statymu, taip pat jau senų Pilies ir Katedros pastatų remontavimu bei atnaujinimu. Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pavertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn.

Vilniaus pilininkas ir miestiečiai, palaikę Jogailą, naktį sumušė Kęstučio įgulą ir atidavė Žemutinę bei Aukštutinę pilis Jogailai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 52-53

T. VII, p. 370-374. Regis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių 36 ## Puslapis 53 I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jogailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmonių, turėjo slėptis Trakų pilyje34.

Balińskis nurodė, kad po Šv. Onos bažnyčios fundacijos įrodymų tolesnių jos egzistavimo Vilniaus pilyje pėdsakų nėra.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 292

Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažnyčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus pilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties vardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo užbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 metais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies teritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. Onos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę 35 36 G w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr. VIII priedą. ropejskiej, vert.
t-010vidutinis

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc kas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečiame: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Polockas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremenecas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Livonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diunamundė, Ryga, Šmetenė.

1506 m. buvo taisomos daug kur pakrypusios ir suskilusios Žemutinės Vilniaus pilies sienos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 248-249

Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai nebūtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiaubę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro pylimu, išmetę medinius statinius. Atrodo, kad tais metais buvo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pakrypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs 232 ## Puslapis 249 III KNYGA mediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos buveinei*.

Vilniaus pilininkas ir miestiečiai, sumušę Kęstučio įgulą, Žemutinę ir Aukštutinę pilis atidavė Jogailai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 52-53

T. VII, p. 370-374. Regis, iš jo kilusi Hanulu giminė, kurių 36 ## Puslapis 53 I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jogailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmonių, turėjo slėptis Trakų pilyje34.

Karalius Aleksandras mirė Žemutinėje Vilniaus pilyje 1506 m. rugpjūčio 10 d. naktį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 250-251

681-687, plačiai ir ganėtinai žaiskaraliaus mirties sėdėjo kalėjime Vii- mingai eilėmis aprašo šią svarbią niuje iki pat Žygimanto atvykimo, o pergalę. paskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu- 234 ## Puslapis 251 III KNYGA lėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas. Mirė karalius Žemutinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o jo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, greta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą dėl pavojingos Glinskio puikybės.

Vilnelės ir Vilijos santakoje buvo įsakyta pastatyti mūrinę pilį ant žmonių rankomis paaukštinto kalno.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 35-36

Man atrodo, kad jei Lietuvoje buvo keletas tokių šventų vietovių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vienintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tankiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė. - • - 19 ## Puslapis 36 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukštinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kunigaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ryšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

Po Vilniaus gaisrų susirūpinta senų Vilniaus pilies ir Katedros pastatų remontu bei atnaujinimu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 279-280

263 ## Puslapis 280 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS gesinti pristigo vandens10. Tačiau šios gaisrų padarytos nelaimės privertė susirūpinti tvarkingesnių miesto statymu, taip pat jau senų Pilies ir Katedros pastatų remontavimu bei atnaujinimu. Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pavertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn.

Prie Vilniaus pilies buvo įkurta didžioji ginklų liejykla, turėjusi daug įtakos amatininkų gerovei ir tobulėjimui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 292-294

276 ## Puslapis 293 277 c&*c*f3 OUT 'Xcu-ivku/ Gį< > ## Puslapis 294 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS apleisti ir, vykdant karaliaus valią, vietoje jų, pastatyta nauja, šiandien egzistuojanti bažnyčia? Tačiau daugiausia įtakos amatininkų gerovei ir tobulėjimui turėjo didžiosios ginklų liejyklos įkūrimas prie Vilniaus pilies. Ten jų reikėjo daugybės ir visokių.

Karalaitės buvo įpareigotos funduoti ir aprūpinti Šv. Onos bažnyčios kleboniją didžiojoje Vilniaus pilyje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 354

Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadinančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos didenybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dalimis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugojamus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų didenybes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei funduotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžiojoje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.

1377 m. birželio pabaigoje 12 000 žmonių kariuomenė sustojo prie Vilniaus pilių, kurias gynė Algirdas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų miestą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgomis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas. Užvirė kova: abiejose tvirtovėse nuo gausesnių pajėgų narsiai gynėsi įgudęs mūšiuose Lietuvos valdovas, bet miestas, priešo padegtas, prarado du trečdalius namų, kitą trečdalį miestiečiai vos pajėgė išgelbėti24.