Santrauka
Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba. |
| t-002 Vytauto laikais didėjant raštijos poreikiams, lietuvių kalba dar neturėjo raštijos tradicijų. |
| t-003 Stačiatikių vienuolynuose rašto išmokę valdovo dvariškiai kūrė valdovo raštinę, kurioje pradėjo formuotis rusėnų kalba. |
| t-004 Besiformuojanti rusėnų raštija ankstyvojoje Lietuvos istorijoje virto oficialia LDK raštų kalba. |