Santrauka
Šiose žemėse lietuviai atrado tai, ko neturėjo: bažnytinę sistemą ir raštiją. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Besiformuojanti rusėnų raštija ankstyvojoje Lietuvos istorijoje virto oficialia LDK raštų kalba. | c-001 | |
| t-002 Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. | c-002 | |
| t-003 Vytauto laikais didėjant raštijos poreikiams, lietuvių kalba dar neturėjo raštijos tradicijų. | c-003 | |
| t-004 Filologai LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą siūlo vadinti rusėnų kalba. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Besiformuojanti rusėnų raštija ankstyvojoje Lietuvos istorijoje virto oficialia LDK raštų kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Abi šios aplinkybės lėmė svarbų stačiatikiškos kultūros vaidmenį ankstyvojo- je Lietuvos istorijoje: tapę vietininkais senrusių žemėse sritiniai lietuvių kunigaikščiai priimdavo stačiatikybę, o besiformuojanti rusėnų raštija virto oficialia LDK raštų kalba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie- tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais didėjant raštijos poreikiams, lietuvių kalba dar neturėjo raštijos tradicijų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tai lėmė spartus raštijos poreikių didėjimas Vytauto laikais. Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Filologai LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą siūlo vadinti rusėnų kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šiandien ši Lietuvos Metrikos kalba pavadinama net „senalietuvių“. Tai istorinis požiūris. Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |