Santrauka
Klaipėdos prisijungimas vyko kaip Lietuvos suplanuota karinė ir politinė akcija: siekta faktinės kontrolės, organizuotas vietinio sukilimo scenarijus, o 1923 m. vasario 17 d. Ambasadorių konferencija perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1923 m. sausio 6 d.; 1923 m. sausio 9 d.; 1923 m. sausio 17 d.; 1923 m. sausio 24 d.; 1923 m. vasario 17 d.
- datos: 1923 m. sausio 6 d., 1923 m. sausio 9 d., 1923 m. sausio 17 d., 1923 m. sausio 24 d., 1923 m. vasario 17 d.
- periodas: siuolaikine_istorija
- periodo_grupes: tarpukaris
- amziai: XX
- date_start: 1923-01-06
- date_end: 1923-02-17
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-016 Klaipėdos prisijungimui Lietuva pasirinko sukilimo inscenizaciją, o dalis Lietuvos kariuomenės karininkų nenoriai rašėsi į žygį. | c-001 | |
| t-017 1923 m. sausio 6 d. Šilutėje sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) po trijų dienų paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą. | c-002 | |
| t-018 Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo. | c-003 | |
| t-019 1923 m. sausio 17 d. VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis teisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos. | c-004 | |
| t-020 Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. | c-005 | |
| t-021 Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. | c-006 | |
| t-022 1923 m. sausio 24 d. Lietuvos Seimas patenkino Klaipėdos prašymą, o vasario 17 d. Ambasadorių konferencija perleido Klaipėdos suverenias teises Lietuvai. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Klaipėdos prisijungimui Lietuva pasirinko sukilimo inscenizaciją, o dalis Lietuvos kariuomenės karininkų nenoriai rašėsi į žygį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvai liko sukilimo inscenizacijos scenarijus. Abipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins- kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes… nelaikė to kova už tėvynę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1923 m. sausio 6 d. Šilutėje sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) po trijų dienų paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1923 m. sausio 6 d. Šilutėje sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) po trijų dienų paprašė Lietuvos ateiti į pagalbą. Sausio 9-ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių, kurių kišenėse nebūtum galėjęs rasti nė vieno lietuviško dokumento, degtukų ar cigarečių pakelio, peržengė sieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai nepriešta- ravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius, o ne prieš Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisne) administraciją. Susišaudymuose nuo prancūzų kulkų žuvo 16 lietuvių, nuo lietuvių – du prancūzai, tačiau garsiai protestavo visi – aršiausiai prancūzai, formaliai vokiečiai ir net britai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1923 m. sausio 17 d. VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis teisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kaunas triumfavo, euforija apėmė visą šalį. „Sukilėlių“ sėkmė atro- dė kaip moralinė satisfakcija už prarastą Vilnių. 1923 m. sausio 17 d. VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis teisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą. Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis. 1922 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje Jonas Žilius pranešė vyriausybei, kad tėra viena galimybė pasiimti miestą – užimti jį karine jėga. Kariškiai laikė tai 24 valandų reikalu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1923 m. sausio 24 d. Lietuvos Seimas patenkino Klaipėdos prašymą, o vasario 17 d. Ambasadorių konferencija perleido Klaipėdos suverenias teises Lietuvai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 153 Kilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino šį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere- nias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma- tine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo. 1924 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |