Santrauka
Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavusių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai buvo priklausomi nuo žydų pirklių ir derliaus supirkėjų. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai buvo priklausomi nuo žydų pirklių ir derliaus supirkėjų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavu- sių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |