Čekijos karalius Vladislovas Jogailaitis iškovojo Vengrijos sostą. Lenkijos karalius Vladislovas Jogailaitis suteikė Žygimantui Kęstutaičiui prašytą pagalbą prieš žygį į Trakus. 1435 m. gruodžio 31 d. Vladislovas Jogailaitis su Žygimantu Kęstutaičiu ir Ordino magistru Rusdorfu sudarė Bresto taiką.
nas BAKA ŠV\nASmenaQ,\no da rėva\n\npa ODrohičinas\no OKobri\ntuvos Brasta /--\nepsass\n\nL\nIk Pioti ae ORadbinas gen sl age\n4 sai keel\n\nir Vengrijos sostą pavyko iškovoti >\nČekijos karaliui Vladislovui Jogailaičiui.\nVengrija ir Čekija (Bohemija) buvo\nsuns personaline unija.\n\n——\n\nLDK kariuomenės saline\n\nrejeslavlis Starodubas Gorod vol KAZANĖ\nSuzdalėO A ij Nlovgarodas aca Rarer\nMASKVA — Piedimias T Kan?
— - — Ū pes 6 Palanga Klaipe KARALIAU C / D. nas BAKA ŠV ASmenaQ, o da rėva pa ODrohičinas o OKobri tuvos Brasta /-- epsass L Ik Pioti ae ORadbinas gen sl age 4 sai keel ir Vengrijos sostą pavyko iškovoti > Čekijos karaliui Vladislovui Jogailaičiui. Vengrija ir Čekija (Bohemija) buvo suns personaline unija.
1435 m. gruodžio 31 d. sudaryta Bresto\n(Kujavy) taika tarp Lenkijos karaliaus\nVladislovo Jogailaičio, Lietuvos didžiojo\nkunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ir\nVokiečių-kryžiuočių ordino didžiojo ma-\ngistro Rusdorfo, atstovaujančio Ordino že-\nmėms Prūsijoje, Livonijoje ir Vokietijoje.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygi-\nmantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo\ndidžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos\npagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo\nJogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui\n\n68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.
Po to Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės\nvardu sudarė taiką su Steponu, Valachijos valdovu,\nbei jo sūnumi Bogdanu. Galop visų, o ypač Vladislovo,\nVengrijos karaliaus, pastangomis lenkai, vengrai, če\nkai, lietuviai ir valachai sudarė sutartis, kuriomis ne\ntik valdovai, bet ir visos jų karalystės bei žemės pa\nžadėjo viena kitą ginti, kai prasidės karas prieš turkus.\nDievobaimingas Aleksandro įstangas sužlugdė klas\ntingos Ivano pinklės.
Kiekvienas apsistojo\n635\n\n## Puslapis 634\n\nskirtingame miestelyje, o dideliame lauke, esančiame\ntarp tų miestelių, augo lapuotas medis, kurio pavėsy\nje iš tiesų rodėsi labai patogu susitikti valdovams.\nImperatorius, karalius Vladislovas bei jo duktė Ona at\nvažiavo važiuoti, o Žygimantas ir Liudvikas raiti at\njojo. Anksčiau, nei visi pasisveikino, paspausdami vie\nni kitiems rankas, Liudvikas pagerbė Maksimilijoną\nkaip tėvą ir valdovą, nes Čekijos karalystė priklausė\nRomos imperijai.
Mat pirmasis, vos išvykęs iš Veng rijos, liovėsi kvaršinęs sau galvą mintimis apie sostą, tuo tarpu pastarasis piktinosi ir puoselėjo širdyje kerštą sūnui Vladislovui, Čekijos karaliui, skatindamas Joną pradėti karą. Šitokie rūpesčiai taip jam paėdė širdį, kad, trokšdamas gauti sūnui sostą, beveik nematė nie ko kito ir nejautė, kokių patiria nuostolių. Tuo tarpu Maskvos valdovas stiprino savo pajėgas, darydamas Lietuvai žalą.
