Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo padaryti. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Pirmiausia buvo panaikinta Nuolatinė Taryba.
Patikrinti teiginiai
Be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo nei karalius, nei Nuolatinė Taryba negalėjo priimti sprendimų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Daugiausia ta teise ėmė naudotis Rusija. Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo pa- daryti. Dar kelerius metus Štakelbergo žinioje Lietuvoje ir Len- kijoje buvo laikoma rusų kariuomenė.
Nuolatinė Taryba ir karo bei iždo komisijos buvo atgaivintos grąžinus po I padalinimo buvusią santvarką.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Buvo sudaryta naujoji valstybės konstitucija, kuria buvo grąžinta santvarka, buvusi po I padalinimo. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Kaip ir seniau, jos buvo atskiros Lietuvai ir Lenkijai.
Tuo metu buvo suorganizuotas iki tol nebuvęs centrinės valdžios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo pat metu buvo suorganizuotas lig šiol nebuvęs centralinės val-\ndžios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.
Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.). Ji turėjo didelę reikšmę ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo visiškai atskiros valstybės, kurios turėjo visiškai atskirai orga- nizuotą savo valdžią.
Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų; du trečdaliai jų turėjo būti lenkai, o trečdalis lietuviai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuolatinė Taryba susidėjo iš 18 senatorių ir 18 at- stovų;^2 /3 jų turėjo būti lenkai ir^1 /з lietuviai. Kiekvienas or- dinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pusę tarybos na- rių turėdavo pakeisti naujais arba perrinkti iš naujo. Visa taryba buvo padalinta į 5 departamentus (jų kiekvienas vedė atskirus reikalus) — karo, iždo, užsienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. Buvo paliktos taip pat Čartoriskių įsteigtos karo ir iždo komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatinė Taryba visą veikimą turėjo tik prižiūrėti, aiškinti įstatymus ir spręst kylančius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buvę, atskiri.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 5 |