Santrauka
Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo padaryti. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Pirmiausia buvo panaikinta Nuolatinė Taryba.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nuolatinė Taryba be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo nieko negalėjo padaryti. | c-004 | |
| t-002 Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. | c-005 | |
| t-003 Nuolatinė Taryba buvo suorganizuota kaip iki tol nebuvęs centralinės valdžios organas. | c-001 | |
| t-004 Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų, iš kurių du trečdaliai turėjo būti lenkai, o trečdalis lietuviai. | c-002 | |
| t-005 Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.). | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nuolatinė Taryba buvo suorganizuota kaip iki tol nebuvęs centralinės valdžios organas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet kariuomenės skaičių buvo leista padidinti iki 30.000 (nuo 1717 m. Respublika turėjo teisę laikyti tik 24.000 kariuomenės). Tuo pat metu buvo suorganizuotas lig šiol nebuvęs centralinės val- džios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų, iš kurių du trečdaliai turėjo būti lenkai, o trečdalis lietuviai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuolatinė Taryba susidėjo iš 18 senatorių ir 18 at- stovų;^2 /3 jų turėjo būti lenkai ir^1 /з lietuviai. Kiekvienas or- dinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pusę tarybos na- rių turėdavo pakeisti naujais arba perrinkti iš naujo. Visa taryba buvo padalinta į 5 departamentus (jų kiekvienas vedė atskirus reikalus) — karo, iždo, užsienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. Buvo paliktos taip pat Čartoriskių įsteigtos karo ir iždo komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatinė Taryba visą veikimą turėjo tik prižiūrėti, aiškinti įstatymus ir spręst kylančius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buvę, atskiri.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.). Ji turėjo didelę reikšmę ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo
visiškai atskiros valstybės, kurios turėjo visiškai atskirai orga- nizuotą savo valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuolatinė Taryba be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo nieko negalėjo padaryti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visos padalinime dalyvavusios valstybės kartu, o Rusija dar atskiru seimo patvirtintu aktu gavo teisę kontroliuoti Respublikos vidaus gyvenimą. Daugiausia ta teise ėmė naudotis Rusija. Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo pa-
daryti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kaip pirmą padalinimą patvirtinusiame seime, taip ir šitame šeimininkavo Kotrynos ambasadorius, Ziversas. Buvo sudaryta naujoji valstybės konstitucija, kuria buvo grąžinta santvarka, buvusi po I padalinimo. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |