Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Nuolatinė Taryba

5 teiginiai5 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001

Tuo metu buvo suorganizuotas iki tol nebuvęs centrinės valdžios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 428

Tuo pat metu buvo suorganizuotas lig šiol nebuvęs centralinės valdžios organas, pavadintas Nuolatine Taryba.
t-002

Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.).

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 429-430

Nuolatinė Taryba išgyvavo 14 metų (iki 1789 m.). Ji turėjo didelę reikšmę ir Lietuvai. Iki tol Lietuva ir Lenkija buvo visiškai atskiros valstybės, kurios turėjo visiškai atskirai organizuotą savo valdžią.
t-003

Nuolatinę Tarybą sudarė 18 senatorių ir 18 atstovų; du trečdaliai jų turėjo būti lenkai, o trečdalis lietuviai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 429

Nuolatinė Taryba susidėjo iš 18 senatorių ir 18 atstovų;^2 /3 jų turėjo būti lenkai ir^1 /з lietuviai. Kiekvienas ordinarinis seimas (jis susirinkdavo kas 2 metai) pusę tarybos narių turėdavo pakeisti naujais arba perrinkti iš naujo. Visa taryba buvo padalinta į 5 departamentus (jų kiekvienas vedė atskirus reikalus) — karo, iždo, užsienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo. Buvo paliktos taip pat Čartoriskių įsteigtos karo ir iždo komisijos, kaip vykdomieji organai; Nuolatinė Taryba visą veikimą turėjo tik prižiūrėti, aiškinti įstatymus ir spręst kylančius konfliktus. Ji buvo bendra Lietuvai ir Lenkijai, o anos komisijos ir kiti organai liko, kaip buvę, atskiri.
t-004vidutinis

Be Rusijos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo nei karalius, nei Nuolatinė Taryba negalėjo priimti sprendimų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 443-444

Daugiausia ta teise ėmė naudotis Rusija. Be jos ambasadoriaus Štakelbergo sutikimo, nei karalius nei Nuolatinė Taryba nieko negalėjo padaryti. Dar kelerius metus Štakelbergo žinioje Lietuvoje ir Lenkijoje buvo laikoma rusų kariuomenė.
t-005vidutinis

Nuolatinė Taryba ir karo bei iždo komisijos buvo atgaivintos grąžinus po I padalinimo buvusią santvarką.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 451

Buvo sudaryta naujoji valstybės konstitucija, kuria buvo grąžinta santvarka, buvusi po I padalinimo. Buvo atgaivinta Nuolatinė Taryba ir tada veikusios karo ir iždo komisijos. Kaip ir seniau, jos buvo atskiros Lietuvai ir Lenkijai.