Liublino unija (1569 m.) – LT KB

Santrauka

1569 Liublino unija. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino unija, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.		c-001
t-002 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje.		c-002
t-003 Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas.		c-003
t-004 J. J. Chodkevičius Žygimantui Augustui teigė, kad LDK atstovai buvo priversti nusileisti su skausmu ir širdgėla.		c-004
t-005 J. J. Chodkevičius pasiekė, kad vėlesni Respublikos valdovai turėtų pripažinti Lietuvos antspaudus.		c-005
t-006 Liublino unijos rezultatas buvo LDK atstovų priimtas kompromisas, kurio pagrįstumu rimčiau nesuabejota dar du šimtmečius.		c-006
t-007 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.		c-007
t-008 Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino.		c-008
t-011 Per Liublino unijos derybas LDK atstovai teigė buvę priversti nusileisti su didžiu skausmu ir širdgėla.		c-011
t-012 Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino unijos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio.		c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1569 m. Liublino unija sukūrė jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Liublino unija. Susikuria jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Valstybė – Abiejų Tautų Respublika.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Polocko praradi- mas – Lenkijos paramos reikėjo. 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje. Lietuviai pateikė savo – dviejų lygiateisių valstybių sąjungos – projektą, o lenkai siekė

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. Iš neprisiekusiųjų buvo atimtos žemės – Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: J. J. Chodkevičius Žygimantui Augustui teigė, kad LDK atstovai buvo priversti nusileisti su skausmu ir širdgėla.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

J. J. Chodkevičius Liublino seime 1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos – idėją. Tai buvo žiaurus kompromisas. Kreipda- masis į Žygimantą Augustą jis teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu skausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: J. J. Chodkevičius pasiekė, kad vėlesni Respublikos valdovai turėtų pripažinti Lietuvos antspaudus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apgindamas LDK antspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietu- vos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami ne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos vals- tybingumą. Taip ir padaryta, pareikalavus iš vėlesnių Respublikos valdo- vų pripažinti Lietuvos antspaudus. Taigi J. J. Chodkevičius surado išeities kelius ten, kur, atrodė, jų nėra.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Liublino unijos rezultatas buvo LDK atstovų priimtas kompromisas, kurio pagrįstumu rimčiau nesuabejota dar du šimtmečius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taip ir padaryta, pareikalavus iš vėlesnių Respublikos valdo- vų pripažinti Lietuvos antspaudus. Taigi J. J. Chodkevičius surado išeities kelius ten, kur, atrodė, jų nėra. Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino uni- jos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio kompromiso pagrįstumu rimčiau nesuabejota dar du šimtmečius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo ori- ginalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo ir kariuomenių sąjungos nebūtų buvo Žalgirio pergalės, o sėkmingos Livonijos karo baig- ties XVI a. – būtent be Liublino unijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. Iš neprisiekusiųjų buvo atimtos žemės – Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino unijos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinoma, lenkai ir Žygimantas Augustas darė spaudimą Liublino uni- jos metu – siekė panaikinti valstybingumą, atplėšti teritorijų, tačiau net ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kurį, nors ir per ašaras, LDK atstovai priėmė, tačiau šio kompromiso pagrįstumu rimčiau nesuabejota dar du šimtmečius. Liublino unijos nauda pasireiškė jau ne- trukus. Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui

L I E T U V O S I S T O R I J A 66 Steponui Batorui (valdė 1576–1586 m.) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam- žiui (1609–1611 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai