Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
6 teiginiai5 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų kraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų prieaugliui tapo rimtas varžovas.
Patikrinti teiginiai
Prūsų žemė tapo svarbiu ginkluotų misijų kraštu ir rimtu Livonijos riterių bei kryžininkų prieaugliui varžovu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų\nkraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų\nprieaugliui tapo rimtas varžovas. Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų\nvyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kris\ntijonas^73.
Prūsuose Vytautas išmoko vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, administracijos ir karo mokslų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tas kraštas jį ir politiškai iš lavino. Per tiek metų jis išmoko gerai vokiečių kalbos, kry žiuočių disciplinos, jų administracijos, karo mokslų ir daug kitų dalykų. Kryžiuočiai, kuriuos daugybė svečių lankydavo pastu dijuoti jų valdymą, kariuomenės organizaciją ar šiaip pasivie šėti, drąsiai galėjo pasakyti, kad tokio pasiryžusio, supratingo ir gabaus mokinio, kaip Vytautas, Prūsuose nebuvo ligtol buvę.
Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susidūrė su krikščioniškuoju pasauliu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**11. Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus** Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susi- dūrė su krikščioniškuoju pasauliu. O tam krikščioniškajam pa- sauliui iš pradžių čia atstovavo ne kolonistai ateiviai, bet kaimy- nai lenkai ir pamarėnai.
Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino pavergtos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino paverg- tos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.
Ordinas visą nukariautą kraštą vadino Prūsais pagal vakarines aisčių gimines, pirmąsias jo pavergtas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino paverg- tos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.
Prūsai vokiečiams priešinosi puldami ir degindami ordino pilis bei vokiečių kolonistų sodybas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir\nvisą nukariautą kraštą.\nPrūsai ne lengvai pasidavė vokiečiams: jie nuolat kovodavo,\nužpuldavo ir degindavo ordino pilis ir vokiečių kolonistų sody-\nbas. O du kartus (1242 - 1249 ir 1260 — 1274 m.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 4 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |