Magistras ir broliai, sujaudinti šio liūdno įvykio, pasiryžo atkeršyti už nužudytuosius,\nsubūrė visas savo karines jėgas ir, įsibrovę į Pagudės žemę, skersai ir išilgai ją nusiaubė,\nplėsdami ir degindami, žudydami vyrus, o moteris bei vaikus išsivarydami į nelaisvę.\nBe to, užkariavo Heilsbergo pilį, kuri tuo metu buvo pagudėnų rankose, vienus žmones\nišsivarydami į nelaisvę, o kitus išžudydami, ir nuo to laiko Prūsijos žemėje įsiviešpatavo\ntaika.
Prūsų žemė į šiaurės rytus nuo Pamedės, vakaruose siekė dab. Elbingo apylinkes, o rytuose — Alnos upę. Kartais kaip rytų riba nurodoma labiau į vakarus esanti Pasarės (Pasargės, dab. Paslenkos) upė (GAO, p.
Brolis Ditrichas, vardu Rodė, Kristburgo komtūras416, antrosios atskalūnybės metais\npatraukė su šimtine brolių bei maldininkų žygin ir, apiplėšęs Pagudės žemę, pasuko\nnamo, persekiojamas nesuskaitomos daugybės prūsų; negalėdamas išvengti susidūrimo,\npasisuko į priešą, pasitikėdamas dievo gailestingumu, drąsiai pradėjo kovą ir privertė\nprūsus bėgti, o broliai ir maldininkai, juos besivydami, tiek daug jų nukovė, kad vargu\nper vieną dieną toks mažas karių pulkelis būtų kada pajėgęs nukauti.
Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.
Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl\nbandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga\nsūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo\n(III, 192).
Apie Elbingo brolių bei miestiečių kovas antrosios atskalūnybės metais ir\n apie kai kuriuos tikinčiuosius pagudėnus, prisidėjusius prie brolių\n\n Kai antrosios atskalūnybės metais stiprėjo krikščionių persekiojimas, kurie ne kurie\nPagudės kilmingieji, tiesa, vos keli, nepamiršę geradarybių, patirtų iš magistro ir brolių,\npaliko tėvonijas449, atvyko su visais savo namais ir šeimyna į Elbingą ir ištikimai susidėjo\nsu broliais.\n\n\n\n\n 169 (164).