Pagudė

Santrauka

Remiant kryžininkams iš Vokietijos, 1237 m. buvo užgrobta Pagudė su svarbiu Drūzo (Elbingo) uostu.

Teiginys
t-001 Kristburgo komtūras Ditrichas Rodė antrosios atskalūnybės metais su brolių ir maldininkų šimtine apiplėšė Pagudės žemę.

t-002 1237 m. magistras su broliais ir maldininkais atvyko į Pagudės žemę ir Elbingo upės saloje pastatė Elbingo pilį.

t-003 Kai pavergta Pagudė ir kitos prūsų žemės vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, Skomanto vadovaujama kariuomenė 1277 m. siaubė Ordino valdas.

t-004 Magistras ir broliai, keršydami už nužudytuosius, įsiveržė į Pagudės žemę ir ją nusiaubė plėšdami, degindami bei imdami belaisvius.

t-005 Antrosios atskalūnybės metais keli Pagudės kilmingieji paliko tėvonijas, atvyko su šeimomis į Elbingą ir susidėjo su broliais.

t-006 Petro iš Dusburgo kronikoje Pagudė nurodoma kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.

t-007 Pavergę pamedėnus, magistras ir broliai 1237 m. atvyko į Pagudės žemę pradėti karo prieš pagudėnus.

t-008 Pagudė buvo prūsų žemė į šiaurės rytus nuo Pamedės, vakaruose siekusi dabartinio Elbingo apylinkes.

t-009 Narbutas Pagudės pavadinimą kildino iš Jesse arba Wesseke upės, prie kurios, jo aiškinimu, buvo šios žemės.

t-010 Pagudė vakaruose ribojosi su Pamede, nuo kurios ją skyrė Elbingo upė ir Drūsinės ežeras.