vieta

Prūsų žemė

6 teiginiai5 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Prūsų žemė tapo svarbiu ginkluotų misijų kraštu ir rimtu Livonijos riterių bei kryžininkų prieaugliui varžovu.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 173

Kaip tik tuo metu atsirado kitas svarbus ginkluotų misijų\nkraštas, būtent, Prūsų žemė, kuris Livonijos riterių ir kryžininkų\nprieaugliui tapo rimtas varžovas. Ten nuo 1216 metų, gavęs «Prūsų\nvyskupo» titulą ir Romos palaikomas, veikė cistersų vienuolis Kris­\ntijonas^73.

Ordinas visą nukariautą kraštą vadino Prūsais pagal vakarines aisčių gimines, pirmąsias jo pavergtas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino paverg- tos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.

Prūsai vokiečiams priešinosi puldami ir degindami ordino pilis bei vokiečių kolonistų sodybas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir\nvisą nukariautą kraštą.\nPrūsai ne lengvai pasidavė vokiečiams: jie nuolat kovodavo,\nužpuldavo ir degindavo ordino pilis ir vokiečių kolonistų sody-\nbas. O du kartus (1242 - 1249 ir 1260 — 1274 m.
t-004vidutinis

Prūsuose Vytautas išmoko vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, administracijos ir karo mokslų.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 279

Tas kraštas jį ir politiškai iš­ lavino. Per tiek metų jis išmoko gerai vokiečių kalbos, kry­ žiuočių disciplinos, jų administracijos, karo mokslų ir daug kitų dalykų. Kryžiuočiai, kuriuos daugybė svečių lankydavo pastu­ dijuoti jų valdymą, kariuomenės organizaciją ar šiaip pasivie­ šėti, drąsiai galėjo pasakyti, kad tokio pasiryžusio, supratingo ir gabaus mokinio, kaip Vytautas, Prūsuose nebuvo ligtol buvę.
t-005vidutinis

Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susidūrė su krikščioniškuoju pasauliu.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 57

**11. Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus** Prūsuose gyvenusios aisčių giminės anksčiau už kitas susi- dūrė su krikščioniškuoju pasauliu. O tam krikščioniškajam pa- sauliui iš pradžių čia atstovavo ne kolonistai ateiviai, bet kaimy- nai lenkai ir pamarėnai.
t-006vidutinis

Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino pavergtos.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino paverg- tos. Įsikūręs pirmiausia jų krašte, ordinas jų vardu pavadino ir visą nukariautą kraštą.