grupe

Kalnėnai

4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kalnėnai šiame tekste rodomi kaip su žemaičiais gretinama karinga bendruomenė: į žygį jie traukia su žirgu ir šunimi, jodinėdami remiasi ir paslėptais pėsčiaisiais, o seniausia jų uždanga laikomos neišžengiamos girios.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Seniausia kalnėnų uždanga laikytos neišžengiamos girios, o vėliau tarpgiriai buvo kamšomi pilimis nuo neprietelių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Senų senovėj kalnėnai ir žemaičiai pilių neturėjo, kaipogi neišžengiamos girios jų pilimis, o pačių narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis neprietelius nedrįso lįsti, bet ilgainiui, praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose neprieteliai, užvis žuvėdai, šmaižytis ir grobį grieti bei pačius vergti; tą pritirdami^1251 , lietuviai ėmė tuos tarpgirius pilimis kamšyti, kuriomis ne vien kelią neprieteliams užtaškavo^1252 , bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą^1253 rado, kurių pilių palaikus šiandien dar Žemaičiuose pilies kalnais, arba nuo žuvėdų pilimis, tebvadina.

Senovės kalnėnai ir žemaičiai karo žygiuose turėjo šunį ir žirgą, o kautynėse naudojo raitelius ir pėstininkus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Senų senovėj kalnėnai ir žemaičiai pilių neturėjo, kaipogi neišžengiamos girios jų pilimis, o pačių narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis neprietelius nedrįso lįsti, bet ilgainiui, praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose neprieteliai, užvis žuvėdai, šmaižytis ir grobį grieti bei pačius vergti; tą pritirdami^1251 , lietuviai ėmė tuos tarpgirius pilimis kamšyti, kuriomis ne vien kelią neprieteliams užtaškavo^1252 , bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą^1253 rado, kurių pilių palaikus šiandien dar Žemaičiuose pilies kalnais, arba nuo žuvėdų pilimis, tebvadina.

Kalnėnai, traukdami į karę, kartu su žirgu vedėsi ir šunį, kuris mažomis rogėmis vežė įkaitį, karo padargą ir grįžtant grobį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Senovės kalnėnai ir žemaičiai, traukdami į karę, du tarnu lygiai turėjo, beje, šunį ir žirgą, nesgi, ko kareivis jodamas negalėjo ant žirgo pakelti, tą jo šuo, įkinkytas į mažas rogeles, po jo vilko, beje, įkaištį^1183 ir karės padargą, grįžtant iš karės, pydė^1184 grobį, nuo neprietelių sugrietą^1185.

Kalnėnai, nors kariavo jodami, turėjo ir paslėptus pėsčiuosius, kuriuos jodino dvisėdais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Kaip kalnėnai, taip ir žemaičiai, noris visados joti tekariavo, tačiau turėjo lygiai ir pėsčiuosius paslėptus, kuriuos dvisėdais jodino: susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo^1244.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių43