Lietuvos Taryba – LT KB

Santrauka

Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Taryba, krašto ir užsienių lietuvių pripažinta, kaip vienintelė įgaliota lietuvių tautos atstovybė, pasiremdama pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 metų rugsėjo m. 17-23 d. lietuvių konferencijos Vilniuje nutarimu, skelbia nepriklausomos. Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinės konstitucijos pamatiniais dėsniais, kuriuos išleido Valstybės Taryba savo sesijoj spalių mėnesio pabaigoj.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Ministerių kabinetas, per kurį prezidiumas turėjo vykdyti valdžią, buvo atsakingas prieš Valstybės Tarybą.		c-001
t-002 1918 m. vasario 16 d. J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.		c-002
t-003 Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.		c-003
t-004 Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).		c-004
t-005 Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su.		c-005
t-006 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirmininkas A.		c-006
t-007 Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripažinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba sugebėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Ministerių kabinetas, per kurį prezidiumas turėjo vykdyti valdžią, buvo atsakingas prieš Valstybės Tarybą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Prezidiumas savo valdžią turėjo vykdyti per ministe- rių kabinetą, atsakingą prieš Valstybės Tarybą. Ši pastaroji tu- rėjo leisti įstatymus ir daryti sutartis su kitomis valstybėmis. Jai priklausė taip pat interpeliacijų ir paklausimų teisė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1918 m. vasario 16 d. J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1918 II 16 Vokietijos okupacijos sąlygomis J. Basanavičiaus vadovaujama Lietu- vos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. 1940 VI 15 realizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupuo- ja ir aneksuoja Lietuvos Respubliką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis)

L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies. Reali valdžia Tarybai nebuvo suteikta, tad ji ėmėsi sunkaus vaidmens – tarpininkės tarp lietuvių tautos ir Oberosto, stengdamasi pa- sinaudoti Vokietijoje prasibrėžiančiais skirtumais tarp kaizerio, Užsienio reikalų ministerijos ir Reichstago centro (katalikų) deputatų ir trukdyti Lietuvos aneksijos planus. Viena iš svarbiausių diskusijos temų – būsimos Lietuvos teritorija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų). Nebeliko nė žodžio apie Steigiamąjį Seimą. Žinoma, Vokietijai ši rezoliucija praver- tė Bresto taikos (Brastos taikos, Brest Litovsko taikos) derybose, į kurias Lietuvos Tarybos delegacija net nebuvo pakviesta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Parengus abiem pu- sėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė nau- ją rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos vals- tybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys Steigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirmininkas A.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirminin- kas A. Smetona ir du vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir S. Šilingas) drauge su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripažinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba sugebėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripa- žinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba suge- bėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos nepriklausomybės klausimą, išsivaduoti iš Vokietijos politikos diktato ir paskubomis kūrė valdžios ir savivaldybių įstaigas. Versalio sistemoje Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai