Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Taryba, krašto ir užsienių lietuvių pripažinta, kaip vienintelė įgaliota lietuvių tautos atstovybė, pasiremdama pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 metų rugsėjo m. 17-23 d. lietuvių konferencijos Vilniuje nutarimu, skelbia nepriklausomos. Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinės konstitucijos pamatiniais dėsniais, kuriuos išleido Valstybės Taryba savo sesijoj spalių mėnesio pabaigoj.
Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies. Reali valdžia Tarybai nebuvo suteikta, tad ji ėmėsi sunkaus vaidmens – tarpininkės tarp lietuvių tautos ir Oberosto, stengdamasi pa- sinaudoti Vokietijoje prasibrėžiančiais skirtumais tarp kaizerio, Užsienio reikalų ministerijos ir Reichstago centro (katalikų) deputatų ir trukdyti Lietuvos aneksijos planus. Viena iš svarbiausių diskusijos temų – būsimos Lietuvos teritorija.
Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų). Nebeliko nė žodžio apie Steigiamąjį Seimą. Žinoma, Vokietijai ši rezoliucija praver- tė Bresto taikos (Brastos taikos, Brest Litovsko taikos) derybose, į kurias Lietuvos Tarybos delegacija net nebuvo pakviesta.
1918 II 16\t\nVokietijos okupacijos sąlygomis J. Basanavičiaus vadovaujama Lietu-\nvos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. \n1940 VI 15\t\nrealizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupuo-\nja ir aneksuoja Lietuvos Respubliką.
Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Tarybos nariai buvo šie: J. Basanavičius, (†), S. Ba- naitis (†), M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius (†), A. Pet- rulis (†), A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas (†), J. Vailokaitis, J. Vileišis. Savo pirmininku Taryba išsirinko A. Smetoną.
Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinės konstitucijos pamatiniais dėsniais, kuriuos išleido Vals- tybės Taryba savo sesijoj spalių mėnesio pabaigoj. Aukščiau- siojo valdžios organo kompetencija buvo atiduota Tarybos pre- zidiumui, kurį sudarė pirmininkas (A. Smetona) ir du vicepirmi- ninkai (J. Staugaitis ir S. Šilingas). Jie trise ėjo prezidento pa- reigas.
Prezidiumas savo valdžią turėjo vykdyti per ministe- rių kabinetą, atsakingą prieš Valstybės Tarybą. Ši pastaroji tu- rėjo leisti įstatymus ir daryti sutartis su kitomis valstybėmis. Jai priklausė taip pat interpeliacijų ir paklausimų teisė.
