Santrauka
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Carinėje „rusų pradų atkūrimo“ praktikoje lietuvių kalba nebuvo įleista į švietimo įstaigas, o „rusų pradus“ turėjo diegti rusai mokytojai. |
| t-002 Rusinimo politikos 1864–1904 m. ėmėsi Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasitelkęs Ivaną Kornilovą. |
| t-003 Rusintojai siekė „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildyti „rusų pradų atkūrimu“, nes separatizmą siejo su vietos bajorija. |
| t-004 Carinėje „rusų pradų atkūrimo“ praktikoje lietuvių kalba nebuvo įleista į švietimo įstaigas, o „rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai. |
| t-005 Rusintojai tikėjosi laimėti, kai „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildys „rusų pradų atkūrimo“ politika. |