Santrauka
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Rusintojai siekė „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildyti „rusų pradų atkūrimu“, nes separatizmą siejo su vietos bajorija. | c-001 | |
| t-002 Rusų pradus turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę mokytojai, o lietuvių kalba į švietimo įstaigas nebuvo įleista. | c-002 | |
| t-003 Rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. | c-001 | |
| t-004 Lietuvių kalba nebuvo įleista į švietimo įstaigas, o „rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos atvykę mokytojai. | c-002 | |
| t-005 Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos sumanytojų Vilniaus generalgubernatorius M. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rusintojai siekė „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildyti „rusų pradų atkūrimu“, nes separatizmą siejo su vietos bajorija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Imperijos politiko- je „lenkų klausimu“ viršų gavo tie, kurie manė, kad regione reikia veikti jėga, neieškant konsensuso su vietos visuomene. Jie tikėjosi pakeisti pa- čią kultūros dirvą, leidžiančią separatizmui nuolat atsigauti, ir manė, kad po baudžiavos panaikinimo, valstiečius pavertus savarankišku luomu, tai įmanoma pasiekti. Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusų pradus turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę mokytojai, o lietuvių kalba į švietimo įstaigas nebuvo įleista.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
„Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu. Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos sumanytojų Vilniaus generalgubernatorius M.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos su- manytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vil- niaus švietimo apygardos globėju. Programą sudarė kompleksas specialių ekonominės ir kultūrinės politikos priemonių, turėjusių susilpninti vietos dvarininkijos ekonomines pozicijas ir užtikrinti, kad Rusijos aneksuotose LLV žemėse, dabar oficialiai traktuojamose „nuo seno rusiškomis žemė- mis“, viešajame gyvenime vietoje lenkų įsivyrautų rusų kalba, dominuo- jančias pozicijas įgytų Rusų stačiatikių bažnyčia, o valstiečių vaikai įsilie- tų į rusų aukštąją kultūrą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |