Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
kraštas
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Valstybės Tarybos darbuose. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.
Patikrinti teiginiai
Klaipėdos kraštas turėjo autonominę valdžią, o Lietuvos Respublikos vyriausybei ten atstovavo prezidento skiriamas gubernatorius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra negin-\nčijama Lietuvos valstybės dalis. Jis turi savo autonominę valdžią,\no respublikos vyriausybei ten atstovauja prezidento skiriamas gu-\nbernatorius.
Klaipėdos krašto autonominis statutas apibrėžė vietinių organų kompetenciją, seimelio, direktorijos ir gubernatoriaus funkcijas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Antroji dalis yra priedėlis, kuris išdėsto au-\ntonominį statutą, būtent apibrėžia vietinių organų kompetenciją,\nnustato seimelio ir direktorijos sudarymą, gubernatoriaus funkcijas,\nsantykius tarp teismo organų, dviejų kalbų oficialumą, finansinius\natsiskaitymus ir paties statuto keitimo procedūrą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |