Santrauka
Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Valstybės Tarybos darbuose. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Klaipėdos krašto lietuvių atstovai norėjo jungtis prie Didžiosios Lietuvos vietinės autonomijos sąlygomis ir dalyvavo Valstybės Taryboje. | c-001 | |
| t-002 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių Konferencija nutarė Klaipėdos kraštą priskirti Lietuvos valstybei, suteikiant jam autonominį režimą. | c-002 | |
| t-003 Klaipėdos kraštas turėjo autonominę valdžią, o Lietuvos Respublikos vyriausybei ten atstovavo prezidento skiriamas gubernatorius. | c-003 | |
| t-004 Klaipėdos krašto autonominis statutas apibrėžė vietinių organų kompetenciją, seimelio, direktorijos ir gubernatoriaus funkcijas. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Klaipėdos krašto lietuvių atstovai norėjo jungtis prie Didžiosios Lietuvos vietinės autonomijos sąlygomis ir dalyvavo Valstybės Taryboje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Vals- tybės Tarybos darbuose. Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokie- tijos viešpatavimą, pareiškė (1921.XI.il.), kad tas kraštas turėtų būti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių Konferencija nutarė Klaipėdos kraštą priskirti Lietuvos valstybei, suteikiant jam autonominį režimą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klai- pėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui suteikiant autonominį režimą. Be to, turėjo būti duotas laisvas tranzitas Nemunu iš lietuvių ir lenkų gyvenamų sričių ir grą- žintos santarvininkių administracijos ir okupacijos išlaidos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Klaipėdos kraštas turėjo autonominę valdžią, o Lietuvos Respublikos vyriausybei ten atstovavo prezidento skiriamas gubernatorius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra negin- čijama Lietuvos valstybės dalis. Jis turi savo autonominę valdžią, o respublikos vyriausybei ten atstovauja prezidento skiriamas gu- bernatorius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Klaipėdos krašto autonominis statutas apibrėžė vietinių organų kompetenciją, seimelio, direktorijos ir gubernatoriaus funkcijas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Antroji dalis yra priedėlis, kuris išdėsto au- tonominį statutą, būtent apibrėžia vietinių organų kompetenciją, nustato seimelio ir direktorijos sudarymą, gubernatoriaus funkcijas, santykius tarp teismo organų, dviejų kalbų oficialumą, finansinius atsiskaitymus ir paties statuto keitimo procedūrą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |