| SudėtisŠaltinių nesutarimas | - Ordino nariai buvo dvasininkai, kariai ir kiti broliai.
- Ordino nariai dėvėjo baltus apsiaustus su išsiūtu juodu kryžiumi.
| - Pagal Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kroniką“ (1985 m.), aprašant ordino sudėtį.
- A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.) aprašoma, kodėl Lietuvoje jie dažnai vadinti kryžiuočiais.
| |
|---|
| StruktūraŠaltinių nesutarimas | - Ordino vadovybę sudarė didysis magistras, maršalas, didysis komtūras, komtūrai ir kiti aukšti pareigūnai.
- Ordine svarbią vietą užėmė dvasininkai, kurie taikos metu laikė pamaldas, teikė sakramentus ir skatino brolius pasauliečius laikytis regulos.
| - Teodoras Narbutas (2001 m.) aprašo Kryžiuočių ordino kariuomenės vadovybę ir pareigybes.
- Petro Dusburgiečio kronikos (1985 m.) aprašymas apie ordino vidaus veiklą.
| |
|---|
| TikslaiŠaltinių nesutarimas | - Ordinas siekė užkariauti Prūsiją.
- Ordinas siekė savo teriojimo žygiais palaužti pagonių kraštą, jį užvaldyti ir ypač spaudė Žemaičius.
- Ordinas siekė plėsti pasaulietinę ir bažnytinę valdžią Livonijoje, perimdamas vyskupijų valdas.
- Ordinas siekė užkariauti Žemaitiją ir įsitvirtinti rytuose.
| - Teodoras Narbutas (1995 m.) taip aprašo ordino siekį po draugiškų santykių su Pamario kunigaikščiais susiklostymo 1253 m.
- Zenonas Ivinskis (1978 m.) šį tikslą priskiria Ordinui XIV a. pradžios veiklos kontekste.
- Teodoras Narbutas (2001 m.) aprašo ordino politiką Livonijoje.
- Vytautas Didysis 1350–1430 (1930 m.) autorius šį siekį nurodo aiškindamas Kryžiuočių ordino santykius su Vytautu.
| |
|---|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas | - Ordino kronikose 1345–1382 m. užregistruoti 66 žygiai iš Prūsijos ir 30 iš Livonijos.
- Ordinas statė pilis ir įtvirtinimus, įkurdino juose stiprias įgulas bei vykdė pilių apgultis.
- Ordinas kūrė ūkius ir į sunaikintą kraštą gabeno gyvulius bei maistą, siekdamas patraukti žemaičius.
- Ordinas vykdė politinę veiklą: kurstė Švitrigailą siekti savo užmačių ir kelti sumaištį Lenkijoje.
- Ordinas platino Vakarų Europoje gandus, kad Lietuvos krikštas buvo tariamas ir paviršutiniškas.
- Ordinas įkalbėjo iš Anglijos ir Prancūzijos atvykusius savanorius, kad Lietuva tebėra pagonių šalis.
- Ordinas stengėsi sužlugdyti 1323 m. spalio 2 d. sutartį ir 1324 m. tęsė agresiją prieš Lietuvos žemes.
- Ordino riteriai vykdė karinius puolimus ir užėmę Kauno pilį sugriovė likusius gynybinius įrenginius, pylimus bei griovius.
- Ordinas užgrobė Vysla gabenamus grūdus ir juos išsivežė kitur.
- Ordinas sudarė sąjungas ir politinius susitarimus su kitomis jėgomis prieš Lietuvą ar Lenkiją.
| - Zenonas Ivinskis (1978 m.) pateikia šį skaičių remdamasis ordino kronikomis.
- Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorijoje“ (1989 m.) aprašomi veiksmai prie Veliuonos.
- A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.) aprašoma ordino veikla Žemaitijoje.
- Michał Baliński (2007 m.) šį veiksmą aprašo kaip Kryžiuočių ordino politiką po nesėkmės sukiršinti Vytautą su Jogaila.
- „Vytautas Didysis 1350–1430“ (1930 m.) taip apibūdina ordino informacinę veiklą Vakarų Europoje.
- Michał Baliński (2007 m.) šį epizodą pateikia aprašydamas ordino rengiamą žygį.
- Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ leidimo (1985 m.) komentare ši veikla aiškiai priskiriama Kryžiuočių ordinui.
- Alberto Vijūko-Kojelavičiaus (1989 m.) pasakojimas apie Kauno pilies užėmimą.
- Alberto Vijūko-Kojelavičiaus (1989 m.) pasakojimas apie Jogailos siųstą pagalbą nuniokotai Lietuvai.
- Šaltiniuose aprašyta 1431 m. kryžiuočių, Švitrigailos ir Valakijos vaivados sąjunga prieš Lenkiją.
| |
|---|
