Santrauka
Anglai čia rodomi kaip sutartiniai prekybos partneriai tarp Anglijos ir Lietuvos / Žemaičių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Anglai buvo sutartiniai prekybos partneriai, kuriems leista gyventi ir prekiauti Žemaičiuose bei Kalne. | c-001 c-002 | |
| t-003 Rugpjūtį į Prūsiją atvykę savanoriai iš Anglijos ir Prancūzijos norėjo kariauti su pagonimis. | c-003 | |
| t-004 Tūkstančiui rinktinių anglų lankininkų, išsilaipinusių Gdansko uoste, vadovavo Derbio grafas Henrikas. | c-004 | |
| t-005 Vilniaus puolimo metu Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai kartu su Vytautu bei žemaičiais kovėsi su Karigaila. | c-005 | |
| t-006 Anglų lankininkų narsa ir sumanumas kartu su patrankų poveikiu lėmė didžiausius Lietuvos smūgius. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Anglai buvo sutartiniai prekybos partneriai, kuriems leista gyventi ir prekiauti Žemaičiuose bei Kalne.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Ant galų galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą metuose 1340 Kęstučiui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, ūkę valdant, išleido siuntinius^1432 į Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė sandarą^1433 , kurioje sutarė, jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, galės Anglijos žemėj prekioti ir gyventi, lygia dalia anglai galės Žemaičiuose ir Kalne gyventi ir prekioti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Anglai buvo sutartiniai prekybos partneriai, kuriems leista gyventi ir prekiauti Žemaičiuose bei Kalne.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Atentį metą anglai buvo įkūrę tenai prekės draugybą^1512.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūtį į Prūsiją atvykę savanoriai iš Anglijos ir Prancūzijos norėjo kariauti su pagonimis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tūkstančiui rinktinių anglų lankininkų, išsilaipinusių Gdansko uoste, vadovavo Derbio grafas Henrikas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tūkstančiui rinktinių anglų 21 To įsidėmėtino žygio į Vilnių apra šymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų Dziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis iš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmes- niojo, kurio klaidas stengėmės ištai syti, remdamiesi naujais, vėliau ap tiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o naujai išleistos Prūsijos istorijos T. V ir pastabomis, kurias mums itin ge ranoriškai pareiškė mokslininkas Lietuvos istorijos žinovas Ignacas Onacevičius. 22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda mi, esą žygio vadovavimas buvo pa vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiški mo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vieti ninku, iki pat kapitulos suvažiavi mo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink tas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d. 119
Puslapis 136
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der bio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo no sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus puolimo metu Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai kartu su Vytautu bei žemaičiais kovėsi su Karigaila.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų. Visos tuometinės artilerijos karo mašinos ir ugnias- vaidės bombardos ėmė be paliovos ir pašėlusiai šaudyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Anglų lankininkų narsa ir sumanumas kartu su patrankų poveikiu lėmė didžiausius Lietuvos smūgius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Arkikomtūro laiškas Romos
- • 123
Puslapis 140
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Patrankų, apie kurias neseniai buvo sužinota, baisūs pa dariniai bei anglų lankininkų narsa ir sumanumas, mūšiuose įgauti, lėmė Lietuvos patirtus didžiausius smūgius30. Siaubo pagautų žmonių kamšatis ir visur umaru besibraunantis, įsi- šėliojęs priešas atėmė iš vadų paskutinę galimybę išsigelbė ti; netgi pats vyriausiasis vadas kunigaikštis Karigaila, į Aukš tutinę pilį bėgęs gelbėtis, priešo užpultas ir neatpažintas, krito mūšio lauke nukautas, ilgam palikęs visus nežinioje apie sa vo likimą31.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Kalnėnai
- Horacijus
- Jėzuitiškas mokymas ir katalikybės sklaida per Vilniaus universitetą
- Kazimieras Karigaila
- Klaipėdos krašto autonominis režimas (kraštas)
- Lietuvos atsisakymas žygiuoti į Vilnių Vokietijos ir Lenkijos karo metu (1939 m. rugsėjis)
- Martynas Smigleckis
- Motiejus Kazimieras Sarbievijus
- Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas (1390 m. rugsėjis-spalis)
- Wulfstanas
- Lietuviai
- Sandara