Anglai

PDF 135-136

Tūkstančiui rinktinių anglų 21 To įsidėmėtino žygio į Vilnių apra­ šymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų Dziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis iš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmes- niojo, kurio klaidas stengėmės ištai­ syti, remdamiesi naujais, vėliau ap­ tiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o naujai išleistos Prūsijos istorijos T. V ir pastabomis, kurias mums itin ge­ ranoriškai pareiškė mokslininkas Lietuvos istorijos žinovas Ignacas Onacevičius. 22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda­ mi, esą žygio vadovavimas buvo pa­ vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma­ gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiški­ mo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vieti­ ninku, iki pat kapitulos suvažiavi­ mo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink­ tas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d. 119 ## Puslapis 136 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der­ bio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo­ no sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23.

PDF 146-147

Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln. singulis quatuor tempori­ bus tria talenta solvi debent capitulo su- prascripto etc [dvylika talentų vaško, vadinamų pūdais, iš mūsų Vilniaus pilies dvaro kiekvienais metais ke­ turiskart po tris talentus privalo aukščiau aprašytai kapitulai mokė­ ti]. Už tą dovį karalius įpareigoja ka­ pitulą, kad jo sielos išganymo dėlei nustatytomis dienomis būtų atlaiko­ mos mišios. Actum Vilnae, die domi­ nico infra octavas Ascensionis Chr. An­ no D-ni 1390. Sigillum appensile [ Aktuota Vilniuje, Kristaus Žengimo į dangų oktavoje, Viešpaties metais 1390. Prikabinamas antspaudas]. Ta privilegija buvo patvirtinta Žygi­ manto 11518 m. in conventu generali Brestensi [didžiajame Brastos kon­ vente]. Paneriai - tai palivarkas ir kalnai, pavadinimą tokį gavę nuo to, kad išsidėstę prie upės, kuri seniau buvo vadinta Nerimi, dabar Vilija (Panerys). Lietuvoj labai paplitęs pa­ protys gyvenvietes prie upių vadin­ ti, pridėjus prie upės pavadinimo priešdėlį -pa: pvz.: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Mer­ kio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Pa­ dubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru iš­ rinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą. 130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka­ raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už­ miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me­ tų žygį.

PDF 139-140

Arkikomtūro laiškas Romos\n- •\n123\n\n## Puslapis 140\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nPatrankų, apie kurias neseniai buvo sužinota, baisūs pa­\ndariniai bei anglų lankininkų narsa ir sumanumas, mūšiuose\nįgauti, lėmė Lietuvos patirtus didžiausius smūgius30. Siaubo\npagautų žmonių kamšatis ir visur umaru besibraunantis, įsi-\nšėliojęs priešas atėmė iš vadų paskutinę galimybę išsigelbė­\nti; netgi pats vyriausiasis vadas kunigaikštis Karigaila, į Aukš­\ntutinę pilį bėgęs gelbėtis, priešo užpultas ir neatpažintas, krito\nmūšio lauke nukautas, ilgam palikęs visus nežinioje apie sa­\nvo likimą31.

PDF 139-140

Arkikomtūro laiškas Romos\n- •\n123\n\n## Puslapis 140\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nPatrankų, apie kurias neseniai buvo sužinota, baisūs pa­\ndariniai bei anglų lankininkų narsa ir sumanumas, mūšiuose\nįgauti, lėmė Lietuvos patirtus didžiausius smūgius30. Siaubo\npagautų žmonių kamšatis ir visur umaru besibraunantis, įsi-\nšėliojęs priešas atėmė iš vadų paskutinę galimybę išsigelbė­\nti; netgi pats vyriausiasis vadas kunigaikštis Karigaila, į Aukš­\ntutinę pilį bėgęs gelbėtis, priešo užpultas ir neatpažintas, krito\nmūšio lauke nukautas, ilgam palikęs visus nežinioje apie sa­\nvo likimą31.

PDF 135

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi­ skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin­ gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug­ pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy­ ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa­ pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng­ vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.

PDF 135

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi­ skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin­ gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug­ pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy­ ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa­ pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng­ vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.

PDF 318

Ant galų galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą metuose 1340 Kęstučiui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, ūkę valdant, išleido siuntinius^1432 į Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė sandarą^1433 , kurioje sutarė, jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, galės Anglijos žemėj prekioti ir gyventi, lygia dalia anglai galės Žemaičiuose ir Kalne gyventi ir prekioti.

PDF 139

Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai­ čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko­ vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų. Visos tuometinės artilerijos karo mašinos ir ugnias- vaidės bombardos ėmė be paliovos ir pašėlusiai šaudyti.