Santrauka

Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Padalijus Užnemunę, Ordinui atiteko dalis didžiųjų girių tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.c-001
t-002 Sūduvos dykroje siena ėjo Šešupės krantu per girių masyvus, o jos žemupys buvo paliktas Ordinui.c-002
t-003 Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.c-003
t-004 Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.c-004
t-005 Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn.c-005
t-006 89 Šešuoliai 233 Šešupė 326, 333, 359 Šiauliai 68, 108, 168, 180 ; Šiaulių ekonomija 79 ; žr.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Padalijus Užnemunę, Ordinui atiteko dalis didžiųjų girių tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika­ lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas. Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė­ mis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Sūduvos dykroje siena ėjo Šešupės krantu per girių masyvus, o jos žemupys buvo paliktas Ordinui.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn. Šešupės krantu ji ėjo per girių masyvus. Jos žemupys paliekamas ordinui, nes nuo į vakarus pasukančios Šešupės siena tiesia linija į Nemuną buvo išvesta ten, kur priešais dešinėje Ne­ muno pusėje įteka Šventoji.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui dviejų mylių pakraštį prie Nemuno ir trijų mylių pakraštį prie Jūros. Tuo būdu Klaipėda buvo palikta Ordinui, o Palanga — Lietuvai; ji skyrė Vokiečių ir Livonijos Ordinų žemes, kas apsaugojo Lie­ tuvą nuo didesnės vokiečių įtakos1 2).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet Užnemunė buvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija nuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė­ mis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn. Šešupės krantu ji ėjo per girių masyvus. Jos žemupys paliekamas ordinui, nes nuo į vakarus pasukančios Šešupės siena tiesia linija į Nemuną buvo išvesta ten, kur priešais dešinėje Ne­ muno pusėje įteka Šventoji.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: 89 Šešuoliai 233 Šešupė 326, 333, 359 Šiauliai 68, 108, 168, 180 ; Šiaulių ekonomija 79 ; žr.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

89 Šešuoliai 233 Šešupė 326, 333, 359 Šiauliai 68, 108, 168, 180 ; Šiaulių ekonomija 79 ; žr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai