Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).
Jos buvo pravestos nuo\nMozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš\nčia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir\nvintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma\nlininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui dviejų mylių\npakraštį prie Nemuno ir trijų mylių pakraštį prie Jūros. Tuo\nbūdu Klaipėda buvo palikta Ordinui, o Palanga — Lietuvai; ji\nskyrė Vokiečių ir Livonijos Ordinų žemes, kas apsaugojo Lie\ntuvą nuo didesnės vokiečių įtakos1 2).
Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn. Šešupės krantu ji ėjo per girių masyvus. Jos žemupys paliekamas ordinui, nes nuo į vakarus pasukančios Šešupės siena tiesia linija į Nemuną buvo išvesta ten, kur priešais dešinėje Ne muno pusėje įteka Šventoji.
Sūduvos dykroje toliau siena buvo nužymėta upių krantais : visu Lieponos paupiu iki Širvintos upės ir šios krantu iki įtekėjimo Šešupėn. Šešupės krantu ji ėjo per girių masyvus. Jos žemupys paliekamas ordinui, nes nuo į vakarus pasukančios Šešupės siena tiesia linija į Nemuną buvo išvesta ten, kur priešais dešinėje Ne muno pusėje įteka Šventoji.
Bet Užnemunė\nbuvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija\nnuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė\nmis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).
Bet Užnemunė\nbuvo padalinta, ir ordinui atiteko dalis didžiųjų girių, tiesia linija\nnuo Salyno į Šešupę. Toliau siena apytikriai buvo nužymėta upė\nmis (Šešupė, Neta, Bebras, Narevas).
Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės.
Nuo pasirašymo vie- tos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko už- leisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo pa- likta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas). Už tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padėti Vytautui rytuose.