Santrauka
Dusburgietis teigia, kad priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m. Dusburgietis teigia, kad 1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad 1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t. | c-003 | |
| t-004 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374 Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Becenbergeris nustatė, kad vietovardžiai, kilę iš lietuviškų žodžių kiemas, upė, kalnas, paplitę į rytus nuo Deimenos ir Alnos (kair. Priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. Taigi abiejų tyrinėtojų duomenimis, kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo apytiksliai natūraliomis ribomis — upėmis Deimena, Priegliumi, Alnos žemupiu, Ašvenos ir Vangrapės aukštupiais iki Dubenykų
3 Būga K.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad 1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374 Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374
Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per Priegliaus upę, o abiejuose tilto galuose įrengti tvirtus kuorus, manydami galėsią šitaip trukdyti broliams plukdyti į Karaliaučiaus pilį visokius reikmenis. Kai broliai minėtoje pilyje atsidūrė bado akivaizdoje, jie ryžosi verčiau žūti kovoje, nei laukti negailestingos bado mirties, todėl apsiginklavo ir susėdo į laivus, o kai priplaukė netoli tilto, nuleido inkarus, tačiau pakilo smarkus vėjas ir nubloškė juos prie pat tilto, Žinoma, šitai įvyko dėl dievo apvaizdos; kopdami ant tilto, jie užtiko daugybę ginkluotų vyrų ant jo ir kuoruose, iškylančiuose virs galvų, vieni jiems narsiai priešinosi ant tilto, kiti kuoruose, tad užvirė tokia atkakli kova, kokią vargu ar kas šiame amžiuje buvo matęs vedant nedidelį karių būrį.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377.
107 (102).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |