Kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo Priegliumi ir kitomis natūraliomis ribomis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Becenbergeris nustatė, kad vietovardžiai, kilę iš lietuviškų žodžių kiemas, upė, kalnas, paplitę į rytus nuo Deimenos ir Alnos (kair. Priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. Taigi abiejų tyrinėtojų duomenimis, kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo apytiksliai natūraliomis ribomis — upėmis Deimena, Priegliumi, Alnos žemupiu, Ašvenos ir Vangrapės aukštupiais iki Dubenykų 3 Būga K.
Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.
1358 m. Lietuvos vyriausybė reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos, Priegliaus žemupio ir jūros.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t.
Po sugriovimo miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 121-122
Šioje vietoje, apie ir visiškai sugriovė, daug žmonių paimdami į nelaisvę ir išžudydami. Todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377. 107 (102).
Prūsai pastatė tiltą per Prieglių ir abiejuose jo galuose įrengė tvirtus kuorus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 120
Apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374 Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per Priegliaus upę, o abiejuose tilto galuose įrengti tvirtus kuorus, manydami galėsią šitaip trukdyti broliams plukdyti į Karaliaučiaus pilį visokius reikmenis. Kai broliai minėtoje pilyje atsidūrė bado akivaizdoje, jie ryžosi verčiau žūti kovoje, nei laukti negailestingos bado mirties, todėl apsiginklavo ir susėdo į laivus, o kai priplaukė netoli tilto, nuleido inkarus, tačiau pakilo smarkus vėjas ir nubloškė juos prie pat tilto, Žinoma, šitai įvyko dėl dievo apvaizdos; kopdami ant tilto, jie užtiko daugybę ginkluotų vyrų ant jo ir kuoruose, iškylančiuose virs galvų, vieni jiems narsiai priešinosi ant tilto, kiti kuoruose, tad užvirė tokia atkakli kova, kokią vargu ar kas šiame amžiuje buvo matęs vedant nedidelį karių būrį.
Pleviškių kaimas buvo prie Priegliaus upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 377
ties Pleviškių kaimu, astuonios mylios nuo Karaliaučiaus, prie Priegliaus upės.
Prūsai pastatė tiltą per Priegliaus upę ir abiejuose jo galuose įrengė kuorus.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.