Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Tokia Vosyliaus laikysena paskatino Vytautą pradėti prieš žentą karo veiksmus, kurie užsitęsė trejus metus (1406-1408).
(^2) ) Vosylius I (1389—1425), Dimitro Donskoj sūnus, Vytauto žen\ntas, mirdamas antrą kartą buvo pareiškęs norą, kad Vytautas globotų jo\nsūnų (įpėdinį) Vosylių II, žmoną ir vaikus. Pirmą kartą jis tai padarė\nprieš 1422 m.
Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11.
Tuo pačiu metu dar įvyko vienas svar\nbus faktas, kuris dar aukščiau iškėlė Vytauto autoritetą ir ga\nlybę, — tai būtent tas, kad 1425 m., mirdamas Maskvos kun.\nVosylius, paliko savo nepilnametį sūnų Vosylių jo seneliui Vy\ntautui globoti.
Gavęs paramos iš totorių chano Šadibeko, jis nužygiavo iki Plavos upės (Okos deši niojo prieupio)^49. Tokia Vosyliaus laikysena paskatino Vytautą pradėti prieš žentą karo veiksmus, kurie užsitęsė trejus metus (1406-1408). Ir Kęstutaitis, kaip kitados jo dėdė Algirdas, tris kartus traukė prieš Maskvą.