Vosylius I

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

(^2) ) Vosylius I (1389—1425), Dimitro Donskoj sūnus, Vytauto žen­\ntas, mirdamas antrą kartą buvo pareiškęs norą, kad Vytautas globotų jo\nsūnų (įpėdinį) Vosylių II, žmoną ir vaikus. Pirmą kartą jis tai padarė\nprieš 1422 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pačiu metu dar įvyko vienas svar­\nbus faktas, kuris dar aukščiau iškėlė Vytauto autoritetą ir ga­\nlybę, — tai būtent tas, kad 1425 m., mirdamas Maskvos kun.\nVosylius, paliko savo nepilnametį sūnų Vosylių jo seneliui Vy­\ntautui globoti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gavęs paramos iš totorių chano Šadibeko, jis nužygiavo iki Plavos upės (Okos deši­ niojo prieupio)^49. Tokia Vosyliaus laikysena paskatino Vytautą pradėti prieš žentą karo veiksmus, kurie užsitęsė trejus metus (1406-1408). Ir Kęstutaitis, kaip kitados jo dėdė Algirdas, tris kartus traukė prieš Maskvą.