Santrauka

1261 m. balandžio 27 d. Livonijos ordino vicemagistras maldavo pagalbos iš Liubeko miesto, skųsdamasis, jog ordinas turėjęs daug nuostolių arkliais, ginklais ir kitokiomis gėrybėmis^174.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1323 m. liepos 18 d. Liubeko rotušėje Rygos tarėjai Henrikas fon Calmaras ir Jonas Roghenas įteikė dominikonams tariamus Gedimino laiškus.
t-002 Iš Liubeko ir kitų Hanzos miestų į Vilnių atvykę amatininkai kartu su Rusios ir Livonijos pirkliais tapo turtingiausiu miesto sluoksniu.
t-003 Gediminas laiške Liubekui ir kitiems miestams pranešė, kad į Vilnių atvykę kolonistai galės naudotis Rygos miesto teise.
t-004 Gedimino laiške Liubeko ir kitų miestų gyventojams skelbta, kad į Vilnių atvykę kolonistai galės naudotis Rygos miesto civiline teise.
t-005 Rygiečiai Liubeke ir Rostoke Hanzos sąjungoje skundė Vytautą sulaužius jų patvirtintą sutartį su Polocku.
t-006 Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji Teutonų ordino steigėjai, padovanojo Henrikui Valpotui Akono ligoninę su jos išmaldomis ir gėrybėmis.
t-007 1323 m. Liubeke parengtame notariniame akte aprašytas prie Gedimino laiškų prikabintas apvalus vaškinis antspaudas.
t-008 1241 m. Hamburgas sudarė karinę sąjungą su Liubeku, prie kurios tam tikru požiūriu priklausė Krokuva, Kališas ir Naugardas.
t-009 Į Vilnių atvykę amatininkai iš Liubeko ir kitų Hanzos miestų kartu su pirkliais tapo turtingu miesto gyventojų sluoksniu.
t-010 Prie 1241 m. Hamburgo su Liubeku sudarytos karinės sąjungos tam tikru požiūriu priklausė Krokuva, Kališas ir Naugardas.
t-011 1261 m. balandžio 27 d. Livonijos ordino vicemagistras prašė Liubeko miesto pagalbos dėl ordino patirtų nuostolių.