1261 m. balandžio 27 d. Livonijos ordino vicemagistras maldavo pagalbos iš Liubeko miesto, skųsdamasis, jog ordinas turėjęs daug nuostolių arkliais, ginklais ir kitokiomis gėrybėmis^174.
Tikriausiai Kotzebue vylėsi jų originalus rasiąs Ordino archyve ir galėsiąs apkal tinti Ordiną nauja piktadarystė, kaip kad buvo įpratęs. Jam lengviausia buvo atsekti tikrą įvykių eigą. Rygos miesto tarė jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir miesto tarybos nariams, įteikė dominikonų ordino kuni gams tariamus karaliaus Gedimino laiškus, prašydami juos čia pat skaityti.
Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščio\nnys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatinin\nkų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Han\nzos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie\npasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo\nruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge\ndimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus,\no aplink kurdino savo valdinius.
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos].
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos].
Dėl to rygiečiai kėlė balsą Hanzos\nsąjungoje (Liubeke, Rostoke), skųsdami Vytautą sulaužius jų\npatvirtintą sutartį su Polocku. Bet Vytautas jiems atsakė, kad\njis pats su jais jokios sutarties nedarė.
Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magis\n trą\n\n Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis\nHenrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą)\ndieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai,\nkurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti\nį namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos\nkilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis\ngausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su\nbroliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.