Santrauka
1358 m. Kęstutis ir Algirdas pasiuntė giminaitį pas Karolį IV tartis dėl krikšto. Pasiūlymas buvo siejamas su griežtomis politinėmis sąlygomis ir šiame veikale aiškinamas kaip politikos manevras, o ne kaip realiai brandintas susitarimas.
Laikotarpis ir datos
1358 m.
Dalyviai ir vaidmenys
- Kęstutis ir Algirdas: derybų iniciatoriai.
- Karolis IV: derybų adresatas.
- Vienas valdovų giminaitis: pasiuntinys.
Eiga
Lietuvos valdovai pasiuntė savo giminaitį į Niurnbergą derėtis dėl krikščionių tikėjimo priėmimo.
Rezultatas
Derybos neįvyko valdovų sąlygomis, todėl buvo grįžta prie karo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 1358 m. Lietuvos valdovai pasiuntė giminaitį į Niurnbergą tartis dėl krikščionių tikėjimo priėmimo. | c-002 c-001 | |
| t-005 Derybose buvo reikalaujama, kad Ordinas grąžintų Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių, o pats keltųsi į Rusijos pietus kovoti su totoriais. | c-003 | |
| t-006 1358 m. Niurnbergo krikšto pasiūlymas buvo politikos manevras, nes jo sąlygos netiko deryboms. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1358 m. Lietuvos valdovai pasiuntė giminaitį į Niurnbergą tartis dėl krikščionių tikėjimo priėmimo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tiesa, savo valdymo pradžioje Kęstutis su Algirdu buvo pradėję tartis dėl krikšto. Apsikrikštijus būtų tu rėję pasiliauti nuolatiniai Ordino puolimai. Lietuvos politinia me gyvenime galima buvo laukti naujų atmainų. Tam reikalui didieji Lietuvos kunigaikščiai 1358 metais buvo pasiuntę Nürn-
(^1) ) Wolff, 56 psl.
— 5 —bergan pas ciesorių Karolių IV vieną savo giminaitį tartis dėl priėmimo krikščionių tikėjimo
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1358 m. Lietuvos valdovai pasiuntė giminaitį į Niurnbergą tartis dėl krikščionių tikėjimo priėmimo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tam reikalui didieji Lietuvos kunigaikščiai 1358 metais buvo pasiuntę Nürn-
(^1) ) Wolff, 56 psl.
— 5 —bergan pas ciesorių Karolių IV vieną savo giminaitį tartis dėl priėmimo krikščionių tikėjimo
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Derybose buvo reikalaujama, kad Ordinas grąžintų Lietuvai žemes iki Deimės ir Alės upių, o pats keltųsi į Rusijos pietus kovoti su totoriais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
priėmimo krikščionių tikėjimo. Iš savo pusės, sutikdami apsi krikštyti, jiedu pirmiausia reikalavo, kad Vokiečių Ordinas Lie tuvai grąžintų žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje ir Žiemga lius bei Kuršius Livonijoje. Kadangi Lietuvai apsikrikštijus Ordino egzistencijai Lietuvos pasieniuose nebūtų buvę pagrindo, tai jiedu siūlė Ordinui išsikelti į Rusijos pietus, ginti krikščionis nuo totorių užpuldinėjimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1358 m. Niurnbergo krikšto pasiūlymas buvo politikos manevras, nes jo sąlygos netiko deryboms.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tiesa, 1358 met. jie patys Niurnbergo imperijos seimui buvo pasisiūlę apsikrikštyti, bet to nepadarė, o tik pasiuntė imperatoriui Ka roliui IV raštą, kuriame nurodo savo krikšto sąlygas: teati duoda Ordinas Lietuvai Prūsų kraštą iki Deines ir Alės upių, o pats tegu persikelia į Rusijos pietus kovoti su totoriais, nes Lietuvai apsikrikštijus, Ordinui Pabaltėje būti nebėr pras mės.^5 ). Žinoma, abu kunigaikščiai iš kalno labai gerai žinojo, kad tokios sąlygos deryboms netinka. Tai buvo jų tik tam tikras politikos manevras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |