Celestinas III

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pirmosios dalies įvade tvirtinama, kaip Kristus pastatęs bažnyčią ir parėmęs ją septyniais šulais, t. y. septyniais sakramentais, taip dievo vietininkas žemėje popiežius Celestinas III Jeruzalėje įkūręs bažnyčios naudai šventosios Marijos Teutonų ordino ligoninę ir paskyręs septynis šulus, septynis brolius — landkomtūros, arba provincijų valdytojus, Livonijai, Prūsijai, Vokietijai, Austrijai ir kt.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu Bertoldas, vyskupas Padaugavio, kaip viršiaus minavojau, skatino Teutonijoj krikščionis ginklą imti ir, apsiženklinus kryžium, taip pat eiti į Žemaičius ir Lietuvą netikėlių krikštyti. Sugraudintas ant galo jo pasakomis, pats popiežius Celestinas III apskelbė atpuskus ir griekų atleidimą tiems visiems krikščionims, kurie eis kariauti pagonių į žemaičių kraštą ir tomis pačiomis privilijomis, aiba liecybomis, džiaugsis kaip jei tie, kurie ėjo į Žemę Šventą Išganytojo grabo išliuosuoti nuo turkų netikėlių, kaip viršiaus minavojau. Tokie karės žygiai krikščionų prieš netikėlius vadinos kryžiaus karės, o karėjai vadinos kryžėjais, arba kryžokais, tai yra už kryžių kariaujančiais, vadino juos taip pat meldžionimis, tai yra kare Dievą maldaujančiais sau atleidimo nuodėmių, kursai žodis šiandien dar pas žemaičius ir lietuvius yra minavojamas — meldžionis, meldžionų kapai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Mat prie jo skuba visuotinė bažnyčia, trokšdama išgirsti ir pažinti jo mokymą, nelyginant karalienė Saba, norėjusi patirti Saliamono išmintingumą. Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių