Santrauka
Dusburgas viešuose įrašuose jau minimas kaip Kryžiuočių ordino kronikininkas. Šiame leidinyje jis papildomai tiesiogiai siejamas su „Prūsijos žemės kronika“, kurios ištraukos naudojamos aprašant Durbės mūšį ir Vytenio žygį į Ordino žemes.
Darbai
- šiame fragmente konkretus kūrinio pavadinimas nenurodomas
- minimos kronikos apie lietuvius
- Prūsijos žemės kronika
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ aprašė Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes. | c-002 | |
| t-007 Dusburgo kronikoje Junigėda pirmą kartą paminėta aprašant 1291 m. puolimą. | c-003 | |
| t-008 Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė apie jo žygį į Livoniją. | c-004 | |
| t-009 Dusburgas laikytas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju apie Gedimino pilį. | c-005 | |
| t-010 Dusburgas rašė, kad brolių vėliava nuo ryto iki vidurdienio kovojo kalne priešais Gedimino pilį. | c-006 | |
| t-011 Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. | c-007 | |
| t-012 Dusburgas pranešė, kad Gedimino pasiuntinys paneigė valdovo valia siųstus laiškus dėl krikšto. | c-008 | |
| t-013 Dusburgas trumpai užsiminė, kad popiežius Jonas XXII Rygos arkivyskupo ir miestiečių prašymu pasiuntė į Livoniją du legatus. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ aprašė Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes:
„1311 viešpaties metais, per Užgavėnes, Vytenis, Lietuvos karalius, su didele kariuomene, degindamas ir plėšdamas, nusiaubė Sembą ir Notangą, išžudė daug žmonių, o beveik penkis šimtus išsivarė į nelaisvę drauge su dideliu grobiu…“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgo kronikoje Junigėda pirmą kartą paminėta aprašant 1291 m. puolimą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1291 buvo pulta, Dusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315 ten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta pilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai teriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė apie jo žygį į Livoniją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kronikininkas Dusburgas, kuriam anksčiau Vytenis tebuvo « Lietuvos karaliaus sūnus »^1 , 1296 jau rašė, jog « rex Vithenus » darė žygį Livonijon 1 2. Išskyrus šią kroniką ir keletą įvairių užuominų^3 , kiti bendralaikiai šaltiniai jo nemini.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgas laikytas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju apie Gedimino pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- burgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im provise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti kėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. Buvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, kuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garte- no, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano atėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgas rašė, kad brolių vėliava nuo ryto iki vidurdienio kovojo kalne priešais Gedimino pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
To liau Dusburgas rašo: Sed vexillum fratrum cum sibi adjuncti petit ä mane usque ad meridiem in monte ex opposito Castri Jede- mine ubi dictus comes de Homberg et piures alii nobiles dignita tem militiae susceperunt [Bet brolių vėliava jam prisijungus kovojo nuo ryto iki pat vidurdienio kalne priešais Gedimino e Chroniam Prussiae. f Kojelavičius Pagraudenę vadi- na apylinkę Žemaitijoje: pograudien- b C S 7/7 Samogitia agri.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei do8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgas pranešė, kad Gedimino pasiuntinys paneigė valdovo valia siųstus laiškus dėl krikšto.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gedi minas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš pa ties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pa reiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo pa ties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar pro vincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti. Pagaliau pri dūrė dar tai, kad valdovas savo dievams prisiekė niekada 89
Puslapis 106
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS jokių kitų teisių nepriimsiąs ir laikysiąsis tų, kurių jo tėvai laikydamiesi gyveno ir mirė. Tokį Gedimino prisipažinimą minėtasis pasiuntinys pats visos sueigos akivaizdoje stojęs patvirtinob.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgas trumpai užsiminė, kad popiežius Jonas XXII Rygos arkivyskupo ir miestiečių prašymu pasiuntė į Livoniją du legatus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsime- na, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Or dinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem misit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Ma žesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo ir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sri tis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip buvo tikrovėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |