Dusburgas viešuose įrašuose jau minimas kaip Kryžiuočių ordino kronikininkas. Šiame leidinyje jis papildomai tiesiogiai siejamas su „Prūsijos žemės kronika“, kurios ištraukos naudojamos aprašant Durbės mūšį ir Vytenio žygį į Ordino žemes.
1985 m. leidinio įvade Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“ išskiriama tarp svarbių XIII—XIV a. kronikų ir siejama su unikaliomis žiniomis apie prūsus, lietuvius bei jų kovą iki 1330 m.
Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus\nkaras prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją,\nnušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš\nDusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos.\nTarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti\ndaugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir\njo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.).\n Kad geriau suvoktume kronikoje vaizduojamus Prūsijos ir Lietuvos istorijos faktus\nbei epochą, iš pradžių aptarsime, kaip mokslo sprendžiami prūsų ir jų artimų giminaičių\nlietuvių kalbiniai tarpusavio santykiai, bendradarbiavimo kovoje prieš Ordino agresiją\nklausimai.
Kronikininkas\nDusburgas, kuriam anksčiau Vytenis tebuvo « Lietuvos karaliaus\nsūnus »^1 , 1296 jau rašė, jog « rex Vithenus » darė žygį Livonijon 1 2.\nIšskyrus šią kroniką ir keletą įvairių užuominų^3 , kiti bendralaikiai\nšaltiniai jo nemini.
Kronikininkas\nDusburgas, kuriam anksčiau Vytenis tebuvo « Lietuvos karaliaus\nsūnus »^1 , 1296 jau rašė, jog « rex Vithenus » darė žygį Livonijon 1 2.\nIšskyrus šią kroniką ir keletą įvairių užuominų^3 , kiti bendralaikiai\nšaltiniai jo nemini.
Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- burgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im provise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti kėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. Buvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, kuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garte- no, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano atėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas.
1291 buvo pulta,\nDusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315\nten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta\npilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai\nteriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24.
Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsime- \nna, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Or\ndinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem \nmisit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Ma\nžesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo \nir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sri\ntis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip \nbuvo tikrovėje.