Dusburgas laikytas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju apie Gedimino pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 63
Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- burgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im provise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti kėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. Buvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, kuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garte- no, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano atėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas.
Dusburgo kronikoje Junigėda pirmą kartą paminėta aprašant 1291 m. puolimą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 223
1291 buvo pulta,\nDusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315\nten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta\npilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai\nteriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24.
Dusburgas prie 1304 m. pirmą kartą paminėjo Pagraudenę, pasakodamas apie Eberhardo de Virnemburgo įsiveržimą į Lietuvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 63
Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnem- burgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: im provise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [neti kėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. Buvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, kuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garte- no, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano atėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas.
Dusburgas trumpai paminėjo, kad popiežius Jonas XXII Rygos arkivyskupo Fridricho ir miestiečių prašymu pasiuntė į Livoniją du legatus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 108
Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsime- \nna, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Or\ndinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem \nmisit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Ma\nžesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo \nir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sri\ntis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip \nbuvo tikrovėje.
Dusburgietis rašo, kad kroniką surašė apie Ordino brolių karus ir 1326 m. užbaigtą knygą siunčia pataisyti, kad būsimoms kartoms liktų šio žygio atminimas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 33
Sekiau jų pėdomis, nenorėdamas būti nublokštas į gilias tamsybes (Lk 19,20) su tuo\ntarnu, netikusiu bei nenaudingu ir paslėpusiu pono jam duotą pinigą, todėl surašiau\nkarus, kuriuose sėkmė lydėjo ir mus, ir mūsų protėvius, Ordino brolius, ir sudėjau į\nšią knygą, kurią štai ir siunčiu maloniai jūsų globai ir maldauju ją įvertinti, nes niekas\nnegali būti savo darbu patenkintas, kad būtų galima pataisyti, jeigu joje kas taisytina, ir\nkad būtų paskelbta šitaip pataisyta, idant būsimosioms kartoms liktų šio šventojo žygio\natminimas. Surašyta ir užbaigta 1326 metais nuo viešpaties įsikūnijimo.
Dusburgas pranešė, kad Gedimino pasiuntinys paneigė valdovo valia siųstus laiškus dėl krikšto.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 105-106
Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gedi minas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš pa ties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pa reiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo pa ties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar pro vincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti. Pagaliau pri dūrė dar tai, kad valdovas savo dievams prisiekė niekada 89 ## Puslapis 106 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS jokių kitų teisių nepriimsiąs ir laikysiąsis tų, kurių jo tėvai laikydamiesi gyveno ir mirė. Tokį Gedimino prisipažinimą minėtasis pasiuntinys pats visos sueigos akivaizdoje stojęs patvirtinob.
Dedikacijoje Petras iš Dusburgo prisistato tų pačių šventųjų įžadų kunigu ir kreipiasi į magistrą Vernerį iš Orzelno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 33
Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno,\nŠventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą\nsveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas.\nKiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje\nšventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi\nnuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei\nbūsimosioms kartoms pamokyti. Mat jie turėjo omenyje Tobijo (Tob 12,7) žodžius, kad\napreikšti dievo darbus yra šlovinga.
1985 m. leidinio įvade Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“ išskiriama tarp svarbių XIII—XIV a. kronikų ir siejama su unikaliomis žiniomis apie prūsus, lietuvius bei jų kovą iki 1330 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus\nkaras prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją,\nnušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš\nDusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos.\nTarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti\ndaugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir\njo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.).\n Kad geriau suvoktume kronikoje vaizduojamus Prūsijos ir Lietuvos istorijos faktus\nbei epochą, iš pradžių aptarsime, kaip mokslo sprendžiami prūsų ir jų artimų giminaičių\nlietuvių kalbiniai tarpusavio santykiai, bendradarbiavimo kovoje prieš Ordino agresiją\nklausimai.
1985 m. leidinio įžangoje Petras iš Dusburgo apibūdinamas kaip Kryžiuočių ordino brolis kunigas, 1326 m. užbaigęs savo kroniką; nurodoma, kad ji pratęsta iki 1330 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 5
XIV a. trečiajame dešimtmetyje Lietuvos valstybei, Gedimino vyriausybei vedant\nsėkmingą karinę ir diplomatinę kovą prieš Kryžiuočių ordino agresiją, Vakarų\nEuropoje pasigirdo kritiškų balsų Ordino atžvilgiu. Siekdamas pagrįsti kryžiuočių\nužkariavimus Prūsijoje ir jau kuris metas vedamą karą prieš Lietuvą, parodyti\nOrdino „nuopelnus“, 1326 m. Ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė savo\nkroniką ir įteikė magistrui (ji pratęsta iki 1330 m.). Tai oficialus Kryžiuočių ordino\nvalstybės kūrinys.
Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ aprašė Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 35
Ištrauka iš Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ apie Vytenio įsiveržimą į\nOrdino žemes:\n\n„1311 viešpaties metais, per Užgavėnes, Vytenis, Lietuvos karalius, su didele kariuomene,\ndegindamas ir plėšdamas, nusiaubė Sembą ir Notangą, išžudė daug žmonių, o beveik\npenkis šimtus išsivarė į nelaisvę drauge su dideliu grobiu...“
Dusburgas rašė, kad brolių vėliava nuo ryto iki vidurdienio kovojo kalne priešais Gedimino pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 63
To\nliau Dusburgas rašo: Sed vexillum fratrum cum sibi adjuncti\npetit ä mane usque ad meridiem in monte ex opposito Castri Jede-\nmine ubi dictus comes de Homberg et piures alii nobiles dignita\ntem militiae susceperunt [Bet brolių vėliava jam prisijungus\nkovojo nuo ryto iki pat vidurdienio kalne priešais Gedimino\ne\nChroniam Prussiae.\nf\nKojelavičius Pagraudenę vadi-\nna apylinkę Žemaitijoje: pograudien-\nb C S 7/7 Samogitia agri.
Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė, kad jis surengė žygį į Livoniją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 224
Kronikininkas\nDusburgas, kuriam anksčiau Vytenis tebuvo « Lietuvos karaliaus\nsūnus »^1 , 1296 jau rašė, jog « rex Vithenus » darė žygį Livonijon 1 2.\nIšskyrus šią kroniką ir keletą įvairių užuominų^3 , kiti bendralaikiai\nšaltiniai jo nemini.
Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė apie jo žygį į Livoniją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 224
Kronikininkas\nDusburgas, kuriam anksčiau Vytenis tebuvo « Lietuvos karaliaus\nsūnus »^1 , 1296 jau rašė, jog « rex Vithenus » darė žygį Livonijon 1 2.\nIšskyrus šią kroniką ir keletą įvairių užuominų^3 , kiti bendralaikiai\nšaltiniai jo nemini.
Dusburgietis nurodo aprašysiąs tiek savo matytus įvykius, tiek dalyvių pasakojimus ir patikimų šaltinių liudijimus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 35
Ši knyga šitaip bus sudėta. Pirma, aprašysiu, kuriuo laiku buvo įkurtas Teutonų namų\nordinas, kas ir kaip jį įkūrė, antra, kada ir kaip minėtieji broliai atsikėlė į Prūsijos žemę,\ntrečia, apsakysiu karus, vykusius šioje žemėje, bei kitus žygius, pakalbėsiu ir apie\ntuos, kuriuos pats esu matęs, ir apie tuos, apie kuriuos pasakojo juos matę ir juose\ndalyvavę žmonės, pagaliau ir apie tuos, apie kuriuos sužinojau iš patikimų šaltinių.\nKetvirta, paraštėse surašysiu popiežius ir imperatorius, kurie viešpatavo nuo tų metų,\nkai buvo įkurtas šis ordinas, be to, kai kuriuos reikšmingus įvykius, kurie jų laikais dėjosi.
Dusburgo kronikoje Junigėda pirmą kartą paminėta 1291 m., kai kryžiuočiai ją puolė, bet nepaėmė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 223
1291 buvo pulta,\nDusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315\nten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta\npilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai\nteriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24.
Dusburgas trumpai užsiminė, kad popiežius Jonas XXII Rygos arkivyskupo Fridricho ir miestiečių prašymu pasiuntė į Livoniją du legatus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 108
Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsime- \nna, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Or\ndinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem \nmisit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Ma\nžesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo \nir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sri\ntis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip \nbuvo tikrovėje.
Petras iš Dusburgo buvo Livonijos riterių kunigas ir istorikas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 60
Daug kartų iš naujo imdavo garbinti stabus tie, kurių šeimoms pradžią yra davę herulų, gepidų, gotų ar langobardų likučiai, Šie paveldėtus prietarus perduodavo vėlesnėms kartoms. Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lie tuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais. Jis pirmąją Lietuvos sodybą Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, tu rinčiam saugoti tikėjimą; šitai tvirtina prieš keturis šimtmečius surašytame veikale Petras iš Dusburgo, Li vonijos riterių kunigas ir istorikas, gyvenęs arčiau anų laikų nei mūsų.
Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 64
Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei do8.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sekiau jų pėdomis, nenorėdamas būti nublokštas į gilias tamsybes (Lk 19,20) su tuo tarnu, netikusiu bei nenaudingu ir paslėpusiu pono jam duotą pinigą, todėl surašiau karus, kuriuose sėkmė lydėjo ir mus, ir mūsų protėvius, Ordino brolius, ir sudėjau į šią knygą, kurią štai ir siunčiu maloniai jūsų globai ir maldauju ją įvertinti, nes niekas negali būti savo darbu patenkintas, kad būtų galima pataisyti, jeigu joje kas taisytina, ir kad būtų paskelbta šitaip pataisyta, idant būsimosioms kartoms liktų šio šventojo žygio atminimas. Surašyta ir užbaigta 1326 metais nuo viešpaties įsikūnijimo.