Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Žiemgala

6 teiginiai4 įrašai3 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab. Latvijoje ir Lietuvoje. Taip pat – vienas iš 4 ar 5 dab. Latvijos istorinių etnografinių regionų. Didžiausias miestas Latvijos Žiemgaloje – Jelgava (lietuvių anksčiau vadintas Mintauja), didžiausias miestas senosios gentinės Žiemgalos lietuviškojoje dalyje – Joniškis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Žiemgala – istoriniuose šaltiniuose minima vietovė, siejama su kryžiuočių karo žygiais, sukilimais ir valdžios kaita. 1259–1260 m. žiemą čia kryžiuočiai pastatė stiprią Dobės pilį, kurios sukilę žiemgaliai nepajėgė įveikti. Šis įvykis liudija, kad Žiemgala buvo svarbi karinės kontrolės ir kovos erdvė, kurioje ordino įsitvirtinimas rėmėsi ne vien formaliomis teisėmis, bet ir jėga. Kituose šaltiniuose teigiama, kad Žiemgalos dalis buvo patekusi į Ordino priešininko valdžią, nors jam nepavyko visiškai nugalėti Ordino. Žiemgala taip pat vaizduojama kaip kraštas, kurį Ordinas vertė dykynėmis, teisindamas tokius veiksmus krikščionybės gynimu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Kryžiuočių ordinasPranciškonų ordinasŽiemgala
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) · c-32613

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Infrastruktūra
  • Žiemgaloje buvo pastatyta stipri Dobės pilis.
  • 1259–1260 m. žiemą, pasak Zenono Ivinskio, kryžiuočiai Žiemgaloje pastatė stiprią Dobės pilį.
Aplinka
  • Žiemgala buvo verčiama dykynėmis.
  • Michał Baliński, aprašydamas Ordino elgesį, teigė, kad Žiemgala ir kiti kraštai buvo verčiami dykynėmis; Ordinas tai teisino krikščionybės gynimu.
Paskirtis
  • Žiemgalos dalis buvo patekusi į Ordino priešininko valdžią.
  • A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje nurodoma, kad Ordino priešininkui buvo pasisekę paimti į savo valdžią Žiemgalos dalį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1259–1260 m. žiemą kryžiuočiai Žiemgaloje pastatė stiprią Dobės pilį, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

) kryžiuočiai Žemaičiuose ir jų pasienyje beveik kasmet turėjo naujų teritorinių laimėjimų ir aplink statėsi svarbias pilis. Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.
t-002vidutinis

Ordinas kaltintas Žiemgalos ir kitų kraštų vertimu dykynėmis, teigiant, kad tai daroma krikščionybei ginti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinėję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, paprastai tariant, nukariautame ir visai pelenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
t-003vidutinis

1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje buvo pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai neįveikė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
t-004vidutinis

Ordinas Žiemgalą ir kitus kraštus vertė dykynėmis, teigdamas, kad tai daro krikščionybei ginti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinėję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, paprastai tariant, nukariautame ir visai pelenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
t-005vidutinis

1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai neįveikė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
t-006vidutinis

Žiemgalos dalis buvo patekusi į Ordino priešininko valdžią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl jį rėmė ir jo klausė net žemaičių kunigaikščiai. Jam buvo pasisekę paimti į savo valdžią net Žiemgalos dalį; tačiau jam nepasisekė visiškai nugalėti ordino. Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
VytenisKryžiuočių ordinasPranciškonų ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—32
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—21
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11