) kryžiuočiai Žemaičiuose ir jų\npasienyje beveik kasmet turėjo naujų teritorinių laimėjimų ir aplink\nstatėsi svarbias pilis. Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu\nreikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies\nDobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.
Juk val dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin ti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin gąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo nu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinė ję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, papras tai tariant, nukariautame ir visai pe lenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu\nreikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies\nDobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.\nMindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į\njiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek\ntegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Juk val dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin ti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin gąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo nu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinė ję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, papras tai tariant, nukariautame ir visai pe lenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu\nreikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies\nDobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.\nMindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į\njiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek\ntegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Todėl jį rėmė ir jo klausė net žemaičių kunigaikščiai. Jam buvo pa- sisekę paimti į savo valdžią net Žiemgalos dalį; tačiau jam ne- pasisekė visiškai nugalėti ordino. Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs.