1259–1260 m. žiemą kryžiuočiai Žiemgaloje pastatė stiprią Dobės pilį, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 190
) kryžiuočiai Žemaičiuose ir jų pasienyje beveik kasmet turėjo naujų teritorinių laimėjimų ir aplink statėsi svarbias pilis. Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.
Ordinas kaltintas Žiemgalos ir kitų kraštų vertimu dykynėmis, teigiant, kad tai daroma krikščionybei ginti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 87
Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinėję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, paprastai tariant, nukariautame ir visai pelenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje buvo pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai neįveikė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 190
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Ordinas Žiemgalą ir kitus kraštus vertė dykynėmis, teigdamas, kad tai daro krikščionybei ginti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 87
Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinėję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, paprastai tariant, nukariautame ir visai pelenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].
1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai neįveikė.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 190
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Žiemgalos dalis buvo patekusi į Ordino priešininko valdžią.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 75
Todėl jį rėmė ir jo klausė net žemaičių kunigaikščiai. Jam buvo pasisekę paimti į savo valdžią net Žiemgalos dalį; tačiau jam nepasisekė visiškai nugalėti ordino. Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs.