Santrauka

Lenkų ir lietuvių delegacijoms atvažiavus į Paryžių, pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengėsi kai kuriuos punktus pakeisti, bet, delegacijoms nenusileidus, su viskuo sutiko ir prisiekė.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.
t-002 1940 m. birželio 14-osios rytą vermachtas įžengė į Paryžių.
t-003 Paryžiuje Henrikas ir Karolis IX mėgino pakeisti kai kuriuos artikulų punktus, bet delegacijoms nenusileidus sutiko ir prisiekė.
t-004 Jaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje ir susipažinti su pasauline literatūra bei menu.
t-005 1239 m. Prancūzijos karalius Liudvikas perkėlė Viešpaties erškėčių vainiką iš Konstantinopolio į Paryžių.
t-006 Popiežiaus priklausomybės reskriptas buvo perskaitytas ir sudegintas Paryžiaus karaliaus rūmuose dvasininkų bei pasauliečių akivaizdoje.
t-007 Paryžiaus taikos konferencijoje lietuviai žydams žadėjo plačią kultūrinę autonomiją.
t-008 Tamplierių ordino didysis magistras 1314 m. buvo sudegintas ant laužo Paryžiuje.
t-009 Po susitikimo Paryžiuje su Augustu Zaleskiu A. Voldemarą Kauno stotyje pasitiko karininkai, priešinęsi deryboms su Lenkija.
t-010 Voldemaras buvo nubaustas tremtimi iš Zarasų į Paryžių.
t-011 1919 m. prasidėjusioje Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuva nebuvo juridinė dalyvė ir veikė kuluaruose.
t-012 Augustinų ordino mokytojas Egidijus mirė Avinjone 1316 m. sausio 1 d. ir buvo palaidotas Paryžiuje su savo ordino broliais.
t-013 Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose.
t-014 1304 m. apie Kalėdas per potvynį Paryžiuje sugriuvo abu tiltai, ir jų žymės nebeliko.
t-015 Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.

Ryšiai