Santrauka
Surinkęs pulkus stovykloje, Kęstutis padalijo kariuomenę į dvi žygio voras ir nusprendė niokoti Sembą. Mūšyje krito tūkstantis lietuvių, o kryžiuočiai neteko dvidešimt šešių kilmingųjų riterių ir ordino magistro Henriko.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Surinkęs pulkus stovykloje, Kęstutis padalijo kariuomenę į dvi žygio voras ir nusprendė niokoti Sembą.
| c-001 | |||
t-002 Mūšyje krito tūkstantis lietuvių, o kryžiuočiai neteko dvidešimt šešių kilmingųjų riterių ir ordino magistro Henriko.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Surinkęs pulkus stovykloje, Kęstutis padalijo kariuomenę į dvi žygio voras ir nusprendė niokoti Sembą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Norint pulti priešą, kuris laukė, kol jis tesės duotą K ę stu tis n io k o ja Prū- žodį, reikėjo iš tiesų galin- siją gos kariuomenės, todėl į žy gį išsirengė ne tik su savo bei brolio Algirdo pulkais, sutelktais iš Lietuvos, Že maitijos ir Rusios”, bet ir su pakviestais į pagalbinin kus totoriais. Kai pulkai susirinko į stovyklą, jis, pa dalijęs kariuomenę dviem žygio voromis, nusprendė niokoti Sembą. Nusiaubęs visoje žemėje kaimus, nu vedė karius prie Ortelsbergo pilies; ji buvo užpulta ir užkariauta, o įtvirtinimai iš pamatų sugriauti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Mūšyje krito tūkstantis lietuvių, o kryžiuočiai neteko dvidešimt šešių kilmingųjų riterių ir ordino magistro Henriko.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Prasidėjo iš tie sų žiaurus mūšis: ir vieni, ir kiti puolė iš paskutiniųjų. Kovos lauke krito tūkstan tis lietuvių, tačiau ir kryžiuočiai neteko (neskaičiuo jant paprastų karių) dvidešimt šešių kilmingųjų ordi no riterių bei paties vado — ordino magistro Henriko; kadangi abiejų šalių nuostoliai rodėsi vienodi, ligi vi durdienio nebuvo aišku, katron pusėn krypsta sėkmė. Gal ir buvo pamato tikėtis pergalės, tačiau Kęstutis bei Algirdas nenorėjo puoselėti abejotinų vilčių: abu gerokai nuogąstavo, kad jų kariuomenė, ne tokia gau si ir ne taip gerai ginkluota (be to, smarkiai kovų iš sekinta), ilgainiui neprarastų drąsos ir nepasileistų bėgti. Todėl, kol dar karių drąsa rodėsi nepalaužta, jie įsakė trimituoti po visą kovos lauką, duodami ka riams ženklą trauktis kovos rikiuotėje bei nesuirusioms gretoms atitrūkti nuo priešo, susirinkti prie gurguolių ir žygiuoti prie artimiausio miško.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|